2023 m. spalio 23 d. kardinolas Schönbornas (Šionbornas) dalyvavo spaudos konferencijoje per Vyskupų sinodą apie sinodiškumą. Romoje baigiasi pirmasis iš dviejų susitikimų, kurių kulminacija įvyks 2024 m. spalio mėn.
Paklaustas apie LGBTQ+ atstovus, kurie esą jaučiasi įžeisti ir negerbiami dėl to, kad Katekizme homoseksualūs santykiai apibūdinami kaip “savaime netvarkingi”, ir ar šią formuluotę būtų galima pakeisti, Schönbornas, kuris buvo Katekizmo rengimo komiteto sekretorius, atsakė, kad Katekizmas jau buvo pakeistas anksčiau.
“Tai Bažnyčios darbas, ir jį atliko popiežius”, – sakė jis, pažymėdamas, kad popiežius Pranciškus turi teisę keisti tekstą ir kad jis jau kartą tai padarė, kai 2018 m. nusprendė peržiūrėti Katalikų Bažnyčios poziciją dėl mirties bausmės, pakeisdamas Katekizmo formuluotę, teigdamas, kad mirties bausmė yra “nepriimtina”.
“Ne paslaptis, ir tai galiu pasakyti, kad jau Jonas Paulius II norėjo, jog mirties bausmė būtų aiškiai pasmerkta, tada man buvo pasakyta, kad popiežius Pranciškus ėmėsi veiksmų ir padarė šį pakeitimą”, – sakė Christophas Schönbornas, pažymėdamas, kad Motina Teresė iš Kalkutos taip pat prašė Jono Pauliaus II Katekizme aiškiau pasmerkti mirties bausmę.
Kalbėdamas apie tai, ar bus padaryta daugiau pakeitimų, kardinolas Schönbornas sakė, kad to nežino ir kad “tik popiežius gali tai nuspręsti, nes jis paskelbė Katekizmą”.
Christophas Schönbornas rekomendavo skaityti Katekizmo tekstą “kaip visumą” ir atkreipė dėmesį į Katekizmo dalis, kuriose sakoma, kad reikia gerbti visų žmonių žmogiškąjį orumą.
Remdamasis moralinės teologijos aspektais, kardinolas sakė, kad yra du pagrindiniai elementai, iš kurių vienas “objektyvi tvarka”, kalbant apie Bažnyčios mokymo nekintamumą, ir tezė, kad “žmonės”, būdami nusidėjėliai, neatitinka Dievo plano.
“Žmonės visada turi teisę į pagarbą, net jei jie nusideda, o mes visi nusidedame. Aš asmeniškai, jūs, jūs visi, mes visi nusidedame, bet turime teisę į pagarbą”, – sakė Schönbornas, teigdamas, kad kiekvienas žmogus yra “Dievo priimtas”.
Christophas Schönbornas išreiškė įsitikinimą, kad sinodiškumas pratęsia Vatikano II susirinkimo mokymą apie ekleziologiją ir bažnytinės bendruomenės, kurią sudaro visi pakrikštytieji, “keliaujantys kartu”, prigimtį.
Vienas dalykas, sakė kardinolas, kuris jį pribloškė per visą sinodo procesą, buvo “tai, kad Europa nebėra pagrindinis Bažnyčios centras”. “Yra kitų centrų, ir tai akivaizdu per kasdienius sinodo posėdžius”, – sakė jis, rodydamas į vietines Bažnyčias Lotynų Amerikoje, Afrikoje ir Azijoje. Šiuose regionuose vyskupų konferencijos yra labiau išplėtotos nei Europoje, sakė kardinolas.
Pasak jo, Europa “šiek tiek atsilieka nuo sinodinio gyvenimo tarp vietinių bažnyčių”. “Manau, kad mums reikia tam tikro postūmio judėti į priekį”, – sakė Schönbornas, pažymėdamas, kad, pavyzdžiui, Europos vyskupų konferencijos niekada nesugebėjo kalbėti vienu balsu migracijos klausimu, “ir tai liūdina”.
Europa nebėra pagrindinis Bažnyčios centras.
Paklaustas apie tuos, kurie abejoja Sinodo teisėtumu, nes jo delegatais galėjo būti ir pasauliečiai, ir tvirtina, kad tai nebėra “Vyskupų sinodas”, Schönbornas atsakė: “Nematau problemos”. “Tai tebėra vyskupų sinodas, kuriame realiai dalyvauja ir ne vyskupai, tačiau tai yra realus dalyvavimas”, – sakė kardinolas, pažymėdamas, kad Sinodą popiežius Paulius VI įsteigė kaip “patariamąjį organą popiežiaus tarnystei vykdyti” ir kad šis aspektas “jokiu būdu nesumažina balsų platumo”.
“Kai balsuojame Sinode, balsuojame už tai, kas, mūsų manymu, yra svarbu, kad Šventasis Tėvas apsvarstytų savo mokyme, kolegialiai su vyskupais, bendrystėje su visa Bažnyčia ir, svarbiausia, bendrystėje su Bažnyčios tikėjimu, kurį sugalvojo ne popiežius ar Sinodas, nes tai – apaštalų tikėjimas, kuriuo visi dalijamės”, – sakė Christophas Schönbornas.
Kardinolas Schönbornas sakė, kad Sinodo pobūdis nepasikeitė, o tik “išsiplėtė” ir kad Sinoduose visada dalyvavo pasauliečiai ekspertai. Jų oficialesnis indėlis, pasak jo, buvo “labai teigiama patirtis”.
