Australijos politikams rengiantis diskusijoms dėl siūlomo naujo religinės diskriminacijos įstatymo, aukščiausieji tikėjimo lyderiai įspėja, kad šiuo metu siūlomi teisės aktai Australijos tikėjimo grupėms gali būti „labai nepalankūs“.
Siekiama toliau galėti priimti ir atleisti darbuotojus pagal religinius jų įsitikinimus
Siūloma pritarti Australijos teisės reformų komisijos (ALRC) ataskaitoje dėl religinių švietimo įstaigų ir antidiskriminacinių įstatymų pateiktoms rekomendacijoms ir išbraukti 38 skirsnį iš Seksualinės diskriminacijos įstatymo, kuris suteikia apsaugą mokykloms ir kitoms įstaigoms, į religinius įsitikinimus atsižvelgiančioms priimant ir atleidžiant darbuotojus.
Ministras pirmininkas Anthony Albanese (Entonis Albanizis) pasiūlė suteikti religinėms institucijoms galimybę teikti pirmenybę mokytojams, atsižvelgiant į jų tikėjimą, sukuriant naują Religinės diskriminacijos įstatymą; šis žingsnis sulaukė aršios religinių organizacijų ir bažnyčių, taip pat federalinės opozicijos kritikos.
Laiške, kurį pasirašė Melburno arkivyskupas Peteris Comensoli (Peteris Komensolis), Sidnėjaus arkivyskupas Anthony Fisher (Entonis Fišeris) OP ir Nacionalinės katalikiškojo švietimo komisijos vykdomoji direktorė Jacinta Collins (Džiakinta Kolins), jo autoriai teigia, kad panaikinus Lytinės diskriminacijos įstatymo 38 straipsnį, jį reikėtų pakeisti teisės aktu, kuriame būtų numatyta tikslesnė religinių mokyklų ir korporacijų apsauga.
Laiške katalikų vadovai taip pat pateikė keletą pakeitimų, kurie, jų teigimu, užtikrintų, kad religinės mokyklos išlaikytų galimybę „tinkamai reguliuoti“ mokinių elgesį, kai to reikia, tam, „kad būtų išsaugota įstaigų religinė dvasia“.
Laiške katalikų vadovai taip pat pateikė keletą pakeitimų, kurie, jų teigimu, užtikrintų, kad religinės mokyklos išlaikytų galimybę „tinkamai reguliuoti“ mokinių elgesį, kai to reikia, tam, „kad būtų išsaugota įstaigų religinė dvasia“.
Arkivyskupas A. Fisheris, vienas aukščiausių Australijos katalikų vadovų, įspėjo, kad Bažnyčia gali griebtis radikalesnių priemonių, reaguodama į religinių laisvių pažeidimą, ir iškėlė galimybę nutraukti švietimo paslaugų teikimą, kaip tai atsitiko per 1962 m. Goulburno mokyklų streiką.
Dienraščiui „The Weekend Australian“ jis teigė, kad katalikiškų mokyklų uždarymas turėtų būti svarstomas, „jei mums būtų pasakyta, kad negalime atsižvelgti į religiją įdarbindami savo darbuotojus arba į savo mokyklų etosą, o tai šiuo metu yra gana didelis postūmis“.
Jis pridūrė: „Taigi, manau, kad tai yra pavyzdys kritinio taško, kuris priverstų mus apsvarstyti pasitraukimą iš švietimo.“
Pasak Australijos nacionalinio laikraščio „The Australian“, kuris gavo laiško kopiją, panašius pasiūlymus pateikė ir Anglikonų Bažnyčia, taip papildydama prieštaravimus, kuriuos jau pareiškė daugybė religinių grupių nuo pat diskusijų dėl naujojo teisės akto pradžios.
Siūlomos pataisos taip pat tapo politinių diskusijų objektu: opozicija reikalauja, kad valdančioji Leiboristų partija, rengdama naujus įstatymus, atsižvelgtų į tikinčiųjų grupių nuogąstavimus, o mažumos Žaliųjų partija ir LGBT grupės spaudžia vyriausybę įgyvendinti Australijos teisės reformų komisijos rekomendacijas.
