Irane vykstantys protestai laikomi didžiausiais per pastaruosius metus tiek trukmės, tiek geografinio masto požiūriu. Nuo 2025 m. gruodžio 28 d. prasidėjusios demonstracijos tęsiasi be pertraukos ir išplito po visą šalį – šiaurę, pietus, rytus ir vakarus. Jose dalyvauja daug iraniečių iš įvairių socialinių ir religinių sluoksnių, įskaitant krikščionis.
Žmogaus teisių gynėjų ir Bažnyčios šaltiniai nurodo, kad dalis protestuose dalyvavusių krikščionių buvo nužudyti, sužeisti arba suimti Irano saugumo pajėgų.
Londone įsikūrusi organizacija ARTICLE 18, ginanti religijos laisvę Irane, pranešė, kad pastarosiomis dienomis saugumo pajėgos nužudė septynis armėnų kilmės Irano krikščionis.
Tačiau armėnų žiniasklaida kol kas patvirtino tik vieną auką – Ejminą Masihi (Edžmin Masihi), nužudytą sostinėje Teherane. Taip pat pasirodė nepatvirtintų pranešimų, kad dar trys Irano armėnai buvo sužeisti.
Be to, vienas krikščionis pranešė, kad Širazo mieste policija šovė į du jo sūnėnus. Abu buvo nugabenti į ligoninę gydymui.
Krikščionys protestų metu atlieka pastebimą humanitarinį vaidmenį. Organizacijos „Iran Alive Ministries“ prezidentas Hormozas Shariatas (Hormozas Šariatas) arabų kalba leidžiamai EWTN naujienų tarnybai ACI MENA sakė, kad nemažai krikščionių dalija demonstrantams maistą ir vandenį.
Jis pasakojo apie krikščionių porą, paruošusią apie 50 sumuštinių ir kartu su vandens buteliais nešiojusią juos kuprinėse, kad galėtų dalyti gatvėse. Taip pat kai kurie krikščionys savo namuose, slapta nuo valdžios, gydo sužeistus protestuotojus. Vienas demonstrantas vėliau atsivertė į krikščionybę sužinojęs, kad slaugytoja, sustabdžiusi jo kraujavimą, buvo krikščionė.
Vienas demonstrantas vėliau atsivertė į krikščionybę sužinojęs, kad slaugytoja, sustabdžiusi jo kraujavimą, buvo krikščionė.
Augant įtampai, didėja ir susirūpinimas krikščionių saugumu, ypač dėl to, kad Irane veikiančios oficialios bendruomenės ir pogrindinės namų Bažnyčios palaiko dvasinius ryšius su užsieniu.
Stebėtojai perspėja, kad bet kokios kalbos apie užsienio politinį kišimąsi – net ir vien įtarimai – gali paversti krikščionis patogiu atpirkimo ožiu platesnės saugumo represijų kampanijos metu.
Tuo pat metu organizacija „Barnabas Aid“ pranešė, kad dar prieš sausio 4 d. mažiausiai dešimt krikščionių buvo suimti trijose skirtingose vietovėse Farso provincijoje vakarų Irane.
Remdamasi vienu neregistruotos Bažnyčios pastoriumi, organizacija citavo jo žodžius: Saugumo pajėgos surengė reidus kelių tikinčiųjų namuose, apkaltinus mus ideologiniu gatvės protestų kurstymu. Mūsų žmonės lieka uždaryti namuose, tačiau reidai tęsiasi be atokvėpio.“
Pastarąją savaitę nerimas dar labiau sustiprėjo Irano valdžiai visiškai išjungus interneto ryšį. Dėl to tapo itin sunku patikrinti informaciją apie padėtį vietoje.
Ryšio blokada taip pat padidino baimę dėl savavališkų suėmimų ar net neteisminių egzekucijų chaoso priedangoje, ypač prieš krikščionis, laikomus viena pažeidžiamiausių grupių šiuo jautriu laikotarpiu.
