Naujoje „Pew Research” ataskaitoje teigiama, kad beveik ketvirtadalio iš 198 šalių ir teritorijų vyriausybės ir policija naudojo prievartą prieš religines grupes, kurios atsisakė laikytis COVID-19 suvaržymų.
„Beveik ketvirtadalyje šalių jų vyriausybės naudojo fizinę jėgą, pavyzdžiui, areštus ir reidus, kad priverstų religines grupes laikytis COVID-19 visuomenės sveikatos priemonių”, – rašoma lapkričio 29 d. paskelbtame tyrime.
Bent 46 šalyse ar teritorijose valdžios institucijos prieš religines grupes naudojo bent vienos rūšies jėgą, įskaitant „sulaikymus” bent 40 šalių ar teritorijų, „fizinį smurtą” 11 šalių ar teritorijų, „žalą turtui, turto konfiskavimą ar reidus” 10 šalių ar teritorijų, „perkėlimus” 4 šalyse ar teritorijose ir „mirtis” 3 šalyse ar teritorijose.
Ataskaitoje taip pat nustatyta, kad viena ar kelios religinės grupės 69 šalyse, įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas ir Kanadą, pažeidė COVID-19 apribojimus ir sveikatos apsaugos priemones, praneša „The Christian Post”.
Tuo tarpu privatūs asmenys ir organizacijos devyniose šalyse kaltino krikščionis platinant COVID-19.
„Egipte sąmokslo teorijos dėl pandemijos kaltino koptų ortodoksų krikščionių mažumą, o tai, pasak tarptautinių krikščionių stebėtojų, dar labiau sustiprino diskriminaciją, su kuria ši mažuma ir taip susiduria”, – praneša organizacija.
Tyrime taip pat nustatyta, kad religinės grupės Indijoje, Argentinoje, Italijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose susidūrė su socialiniu priešiškumu dėl pandemijos.
„Turkijoje buvo padegtos armėnų ortodoksų bažnyčios durys, o naujienų pranešimuose teigiama, kad vyras policijai sakė, jog taip pasielgė, nes ,jie [armėnų krikščionys] į Turkiją atvežė koronavirusą'”, – toliau pažymima ataskaitoje.
„Tuo tarpu šalių, kuriose taikomi „aukšti” arba „labai aukšti” vyriausybės apribojimai, skaičius išliko toks pat – 57 šalys (29 proc.) 2019-2020 m., t. y. didžiausias tyrime nurodytas skaičius.
Tuo pat metu šalių, kuriose socialinio priešiškumo lygis yra „aukštas” arba „labai aukštas”, skaičius sumažėjo nuo 43 šalių (22 proc.) 2019 m. iki 40 šalių (20 proc.) 2020 m., t. y. buvo mažesnis už 2012 m. užfiksuotą aukščiausią lygį – 65 šalis (33 proc.)”.
