Buvęs Šventojo Sosto nuncijus Jungtinėse Amerikos Valstijose arkivyskupas Carlo Maria Vigano (Karlas Marija Viganas) pareiškė, kad Vatikanas atšaukė jam jau patvirtintą audienciją pas popiežių Leoną XIV, ir apkaltino Bažnyčios vadovybę vengiant tiesioginio dialogo. Jo teigimu, susitikimas buvo numatytas 2025 metų gruodžio 11 dieną, tačiau likus dviem dienoms iki jo buvo netikėtai atšauktas, o vėlesni bandymai susitarti dėl naujos datos liko be atsako.
Nubaustas dvasininkas paskelbė pareiškimą: „Būčiau tikėjęsis, kad popiežius Leonas, sekdamas Gerojo Ganytojo pavyzdžiu, ateis ieškoti paklydusios avies ir sugrąžins ją į kaimenę, iš kurios jo pirmtakas ją pašalino. Tačiau taip neįvyko.
Nors esu įsitikinęs, kad mano „ekskomunika“ yra neteisingas ir nedoras veiksmas, kuris dėl to neturi jokio teisinio poveikio, negaliu nepastebėti, kad tiems, kurie ją man pritaikė, ji reiškia savotišką aquae et ignis interdictio – senovės Romos teisėje taikytą bausmę, prilygstančią nuolatinei tremčiai. Tokia bausmė reikalavo, kad nuteistasis paliktų Romos teritoriją, o kitiems buvo draudžiama jam teikti vandenį, ugnį ar bet kokią pagalbą, įskaitant svetingumą ar prieglobstį, gresiant griežtoms bausmėms. Iš esmės tai paversdavo nuteistąjį už įstatymo ribų esančiu asmeniu, atimdavo būtiniausias išgyvenimo priemones ir izoliuodavo nuo visuomenės.
Taip, nepaisant gražių žodžių apie priėmimą ir įtrauktį, matau save pasmerktą „dvasinei mirties bausmei“, netekusį Sakramentų ir, kaip teigiama, pasmerktą amžinajai pražūčiai. Bergoglio ir Prevosto požiūriu mirties bausmė, kuri atima tik kūną, būtų nepriimtina, tačiau ekskomunika, kuri žudo sielą ir pasmerkia ją amžinai mirčiai, yra leidžiama.
Bergoglio ir Prevosto požiūriu mirties bausmė, kuri atima tik kūną, būtų nepriimtina, tačiau ekskomunikacija, kuri žudo sielą ir pasmerkia ją amžinai mirčiai, yra leidžiama.
Dėl šios priežasties, norėdamas išnaudoti visas galimybes, laikiau savo pareiga parašyti Leonui ir paprašyti audiencijos. Pateikiu visos šios situacijos chronologiją:
– 2025 metų birželio 4 dieną per Vatikano paštą išsiunčiau asmeninį itin jautraus turinio laišką, kuriame taip pat paprašiau audiencijos.
– 2025 metų rugpjūčio 28 dieną, negavęs atsakymo į pirmąjį laišką, dar kartą pateikiau prašymą priimti mane privačiai audiencijai per Popiežiškųjų namų prefektūrą, išsiųsdamas el. laišką regentui mons. Leonardo Sapienza (Leonardui Sapjencai).
– 2025 metų rugsėjo 20 dieną gavau mons. Sapienzos atsakymą, kuriame patvirtinta, kad audiencija suteikta ir numatyta 2025 metų gruodžio 11 dieną 10 val. Apaštališkųjų rūmų bibliotekoje.
– 2025 metų gruodžio 9 dieną 8 val. 8 min., likus dviem dienoms iki susitikimo, mons. Sapienza el. laišku informavo, kad audiencija atšaukta.
– Tačiau mažiau nei po dviejų valandų, 9 val. 53 min., Popiežiškųjų namų prefektūros sekretoriatas man persiuntė audiencijos kvietimą.
– Netrukus po to, 10 val. 14 min., tas pats sekretoriatas pranešė, kad audiencija atšaukta.
– Po šių prieštaringų pranešimų susisiekiau su mons. Sapienza, norėdamas sužinoti atšaukimo priežastį. Akivaizdžiai nejaukiai jausdamasis, jis pateikė neįtikinamus paaiškinimus, tačiau patikino, kad nauja data bus paskirta kuo greičiau, cituodamas Leono žodžius: „Turime perkelti audienciją: aš išklausau visus!“
– Negavęs jokio atsakymo, 2026 metų sausio 12 dieną vėl parašiau mons. Sapienzai, tačiau atsakymo nesulaukiau.
– Kadangi kelias į prefektūrą man buvo uždarytas, 2026 metų sausio 21 dieną nusprendžiau paskambinti Kardinolų kolegijos dekanui kardinolui Giovanni Battista Re (Džovaniui Batistai Rė), su kuriuo bendradarbiavau dešimtmečius – tiek Valstybės sekretoriate, tiek vėlesnėse pareigose – ir paprašiau jo padėti užtikrinti audienciją pas Leoną.
Kardinolas reagavo palankiai, sakydamas: „Labai džiaugiuosi… labai norėjau išgirsti jūsų balsą ir taip pat mielai su jumis susitikčiau, kur tik norėsite… Man būtų labai malonu su jumis susitikti…“ Tuomet jis pridūrė: „Esminė problema ta, kad jus turėtų priimti pats popiežius, atsižvelgiant į viską, kas įvyko. Mano nuomone, popiežiui sunku jus priimti: tai ne laiko ar susitikimų klausimas. Popiežius abejoja dėl galimybės jus priimti… nesant jokio jūsų pasikeitimo ženklo. Bet kuriuo atveju aš tuo pasirūpinsiu ir su malonumu jus informuosiu… Turime būti Bažnyčios vaikai, o kaip Bažnyčios vaikai turime būti vienybėje su popiežiumi ir sekti jo nurodymais. Mums svarbiausia yra sielos išganymas, tačiau norint išgelbėti sielą, reikia likti Bažnyčioje, vadinasi, vienybėje su popiežiumi. Bet kuriuo atveju žinokite, kad asmeniškai esu jums artimas, visada pasirengęs padėti, jei tik galiu, kad galėtume kartu tarnauti Bažnyčiai… Taip pat turime mokėti pamiršti praeitį ir atleisti…“
– 2026 metų sausio 27 dieną susitikau su kardinolu dekanu apaštališkojoje nunciatūroje Italijoje. Pokalbis truko daugiau kaip valandą. Nepaisant jo geranoriškumo ir rodomo palankumo, kardinolas nebuvo linkęs išklausyti mano argumentų ir net atsisakė priimti laišką, kurį norėjau perduoti Leonui, bei kitus svarbius dokumentus. Atsisveikindamas jis pakartojo: „Turime paklusti popiežiui, net jei popiežius nepaklūsta Viešpačiui.“
– 2026 metų sausio 28 dieną šį laišką išsiunčiau Leonui per Vatikano paštą, adresuodamas jį jo asmeniniam sekretoriui. Šis laiškas, kurio turinį netrukus paviešinsiu, taip pat liko be atsakymo.”
Neseniai gynė Italijos „miško šeimos“
Vigano neseniai taip pat sulaukė dėmesio, kai pareiškė palaikymą Italijoje nuo visuomenės atsiribojusiai gyvenančiai šeimai, kurios vaikai teismo sprendimu buvo atskirti nuo tėvų.
Šeimos tėvas, buvęs profesionalus virėjas ir Jungtinės Karalystės pilietis Nathanas Trevallionas (Neitanas Trevalionas), bei 45 metų australė Catherine Birmingham (Ketrin Birmingam), gyvenimo koučerė ir buvusi jojimo trenerė, gyveno miško teritorijoje Abrucų regione centrinėje Italijoje. Jie nusprendė auginti savo vaikus – aštuonerių ir šešerių metų dvynius – atokiau nuo šiuolaikinių trukdžių ir formaliojo ugdymo sistemos.
Aiškindama tokį sprendimą, motina teigė: „Taip darome tam, kad galėtume būti su vaikais, nepatirtume nuolatinio streso ir iš tiesų būtume su jais.“
Nepaisant tėvų ketinimų ir jų teisinių argumentų, teismo nutartimi vaikai buvo perkelti į globos įstaigą, apribojant tėvų kontaktą su jais.
Italijos institucijų susirūpinimas pirmą kartą kilo 2024 metų rugsėjį, kai visa penkių asmenų šeima buvo hospitalizuota apsinuodijusi laukiniais grybais. Po šio incidento socialinės tarnybos ir teisėsaugos pareigūnai lankėsi jų gyvenamojoje vietoje, o šeima įgyvendino nurodytus pakeitimus.
Teismo nutartyje teigiama, kad „šeima gyvena netinkamomis būsto sąlygomis, nes statinys nėra pripažintas tinkamu gyventi“.
Teismo nutartyje teigiama, kad „šeima gyvena netinkamomis būsto sąlygomis, nes statinys nėra pripažintas tinkamu gyventi“. Taip pat pažymima, kad šeimos nariai neturi socialinių ryšių, pastovių pajamų, namuose nėra sanitarinių sąlygų, o vaikai nelanko mokyklos. Nutartis grindžiama rizika pažeisti vaikų teisę į socialinį gyvenimą, taip pat nurodoma, kad dėl rimtų ir žalingų vaikų fizinės bei psichinės gerovės pažeidimų tėvams turėtų būti laikinai apribota tėvų valdžia. Pranešama, kad šeima turi lauko tualetą ir vandeniu apsirūpina iš šulinio.
Po teismo sprendimo paskelbimo socialiniame tinkle „X“ arkivyskupas Vigano išreiškė „visišką palaikymą Miško šeimai“ ir priminė popiežiaus Pijaus XI žodžius apie šeimos teisę auklėti vaikus. Pasak jo, ši teisė kyla tiesiogiai iš Kūrėjo, yra neatimama ir negali būti pažeista jokios žemiškos valdžios.
Ši situacija sulaukė didelio dėmesio Italijoje ir už jos ribų – dešimtys tūkstančių žmonių pasirašė internetinę peticiją, ragindami sugrąžinti vaikus tėvams.
Prieš teismo sprendimą pasisakė ir Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni (Džordža Meloni) bei jos pavaduotojas Matteo Salvini (Matėjas Salvinis). Pastarasis, kalbėdamas „kaip tėvas ir susirūpinęs žmogus“, teigė siekiantis šeimos suvienijimo ir pranešė apie ketinimą siūlyti įstatymo projektą, kuris leistų atskirti vaikus nuo tėvų tik „ypač sunkiais atvejais“, susijusiais su smurtu.
Psichiatras Tonino Cantelmi (Toninas Kantelmis), padedantis šeimai, pranešė, kad rengiamas apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo.
