Dalinamės Vilniaus arkivyskupo metropolito Gintaro Grušo pamokslu, sakytu Laisvės gynėjų dieną Vilniaus arkikatedroje bazilikoje.
Sveikinu su mumis esantį popiežiaus atstovą Lietuvoje Petar Rajič. Šios dienos šventės fone tai yra labai svarbus mums priminimas. Iš tikrųjų, Šventasis Tėvas buvo šalia mūsų laisvės kovose ir mūsų laisvės pirmuose žingsniuose. Prisimename, kaip pirmuose Nepriklausomybės žingsniuose laisvėje mus aplankė šv. Jonas Paulius II. Popiežius Pranciškus, atvažiavęs 2018 metais, irgi stiprino mus eiti laisvės keliu. Bet tikruoju laisvės keliu: ne paviršutinišku, bet vidiniu, kuris tada pereina į visą valstybę. Laisvė – ne tik valstybių sienų kontrolė, bet laisvė – tai laisvas žmogus laisvoje visuomenėje.
Šiandienos skaitiniai, kaip labai dažnai atsitinka, tiksliai pataiko į mūsų šios dienos šventimo esmę. Atliepiamojoje psalmėje mes giedojome: „Neužmirškite Dievo stebuklų.“ Tą mes ir bandome padaryti susirinkdami kasmet Sausio 13-ąją – prisiminti Dievo veikimą tarp mūsų, stebuklus, kuriuos patyrėme, kad šiandien turėtume laisvę. Ir psalmės žodžiai šiandien ne mažiau iškalbingi:
„Ką žinom, ką esam girdėję, ką mūsų protėviai apsakinėjo, bylosim kartoms būsimosioms, –koks Viešpats šlovingas, galingas. […] Kad jie iškilmingai vaikams savo bylotų, lieptų vien tik Dievu pasitikėti, neužmiršti Dievo stebuklų, įsakų jojo laikytis. Kad jie kartais netaptų, kaip jūsų tėvai, karta kietasprandė, maištinga, karta, turėjusi širdį nesąžiningą, neištikima buvusi Dievui.“
Kaip svarbu mums prisiminti Dievo lydėjimą ir prisilietimą, mūsų laisvės stebuklo istoriją. Mes minime Sausio 13-ąją kasmet – svarbu ne tik prisiminti žuvusiųjų auką ir gynėjų drąsą, bet ir Dievo stebuklus, nuveiktus tarp mūsų. Ar kas tada būtų tikėję, kad taip išauš mūsų tautos laisvė. Kad tą naktį neprarastume vilties, tą šaltą naktį prie Seimo rūmų susirinkusi minia Rožinio malda ir giesmėmis šaukėsi Dievo pagalbos sau ir tiems, kurie gynė mūsų tautą.
Kaip šiandienos Evangelijoje gražiai išdėstyta: „Draugai atneša paralyžiuotajį.“ Pajėgūs draugai padeda tam, kuris tuo metu yra nepajėgus. Jie drįsta įveikti kliūtį, prinešti, kur atrodė, kad nebūtų prieinama, bet jie tai daro dėl didesnio tikslo, ne dėl savo naudos.
Evangelija sako: „Išvydęs jų tikėjimą“, t. y. jų drąsą ir ryžtingumą, Jėzus kreipėsi į jų atneštą draugą. Panašiai su laisvės kovotojais: mūsų Tėvynės laisvės kovotojais ir šiandien laisvės kovotojais Ukrainoje. Jie nesielgia savanaudiškai, jie rūpinasi savo artimaisiais, savo Tėvyne, savo šeimomis, savo Tėvynės laisve.
Ir atneštam, nepajėgiam paralyžiuotajam, Jėzus taria: „Tau atleidžiamos nuodėmės.“ Tai ten susirinkusiems kelia staigmeną. Ir turbūt mums. Jei mums, kurie norim laisvės ir kovojam už tą laisvę, Dievas pirmiausia sako: „Tavo nuodėmės atleistos.“ Daug kam ir šiandien tai nuskamba keistai – aš nusiteikęs ginti Tėvynę ir užtikrinti laisvę, o Dievas nusiteikęs atleisti man nuodėmes. Bet per tą išlaisvinimo stebuklą Jis nori žmogų išlaisvinti ne tik iš išorinių pančių, bet, pirmiausia, iš nuodėmės vergijos. Nes Jis supranta, kad žmogus negali būti tikrai laisvas visuomenėje, jei širdis nėra laisva.
žmogus negali būti tikrai laisvas visuomenėje, jei širdis nėra laisva.
Deja, bet mes, žmonės, esame linkę sukurti savo iškreiptos laisvės sampratas, ypač tokias, kurios apsiriboja savanaudiškumu ir malonumu, o laisvę atskiria nuo aukos ir nesavanaudiškumo, tampriai susijusių su tikrosios laisvės kaina. Kaip greitai mes pamirštame Dievo veikimą. Ir psalmės todėl primena: „Neužmirškime Dievo stebuklų.“
Pirmajame skaitinyje girdime apie mūsų, kurie esame pakrikštyti, kelią ir pažadėtą Dievo karalystę, pažadą įžengti į Dievo poilsio buveinę. Kaip įžengti? Neužmiršti Dievo stebuklų ir sekti Jo nurodytu keliu.
Draugai, kurie vargo, kad prineštų savo paralyžiuotą draugą prie Jėzaus išgydyti, neužmiršo Dievo stebuklų. Tad šiandien, kai mes meldžiamės už Sausio 13-osios keturiolika mūsų draugų, kurie savo auka atvedė mus prie laisvės šaltinio, mes meldžiame, kad jie šiandien patirtų Dievo ramybę ir jo poilsio buveinę. Ir kad mes savo kelyje, užtikrindami laisvę mūsų visuomenėje, niekados nepamirštume Dievo stebuklų, Jo veikimo ir Jo pažadų, kad ir mes paveldėtume Dievo poilsio buveinę. Amen.
