XFM radijo laidoje „Jaunimo kodas“ aptarta, kaip bendrauti su netikinčiais savo draugais, su tuo ypač susiduria tikėjimo kelionę tik pradėję žmonės. Įžvalgomis dalinosi pastorius iš Sakartvelo Badri Eradzė, jaunimo lyderis, bažnyčios „Tiesos žodis“ tarnautojas Deividas Koncius, laidos vedėjai Gabrielė Krulytė ir Ramūnas Bartulis.
Apaštalas Paulius rašo (1Kor 15, 33): „Neapsirikite: „Blogos draugijos gadina gerus papročius!“ Jis cituoja graikų poetą sakydamas, kad intymus santykis su žmonėmis, neigiančiais Prisikėlimą, mums daro blogą įtaką.
2 Kor 6, 14 taip pat rašoma: „Nevilkite svetimo jungo su netikinčiaisiais. Kas gi bendra tarp teisumo ir nuodėmės? Arba šviesos ir tamsos?“. Čia vėlgi Paulius atpažįsta, jog korintiečius neigiamai veikia jų artimas ryšys su priešiškais krikščionybei žmonėmis. Vis dėlto bendravimas su netikinčiais yra neišvengiamas, tad Paulius įspėja nesitapatinti su blogais nekrikščionių įpročiais. Jėzus juk leisdavo laiką su muitininkais, paleistuvėmis ir kitais tų laikų nedorėliais.
Nesiimk gelbėtojo vaidmens
Laidos vedėja Gabrielė Krulytė iš savo patirties išmoko, kad nereikia radikaliai interpretuoti minimų Šv. Rašto eilučių. Ji sako, kad iš pradžių stengėsi atsiriboti nuo pasaulio, kad kuo mažiau „susiterštų“, bet po to suprato, jog įvairiausios konfrontacijos ir abejonės padeda augti tikėjimui.
Kai įstojo į Dailės akademiją, Gabrielei bjaurastį kėlė blogi studentų įpročiai: alkoholio vartojimas ir rūkymas. Mergina pripažįsta akivaizdžiai rodė, jog nepritaria jų gyvenimo būdui, ir statė sieną tarp savęs ir jų. Vis dėlto kartais visi kartu nagrinėdavo tikėjimo klausimus ir studentai, jausdami jos pasipuikavimą tikėjimu, ėmė klausti Gabrielės, kodėl ji mano esanti geresnė už juos.
„Dievas man ėmė rodyti, kad jei nemylėsiu jų, studentai nepajus Jo meilės. Juk ir Jėzus eidavo į tamsias vietas nebijodamas susiteršti. Pradėjau atviriau vertinti situaciją, nebandžiau kitų pakeisti, tik stengiausi juos suprasti ir nesisieloti, jei nepavyksta įskiepyti tikėjimo. Nereikia prisiimti gelbėtojo vaidmens – Dievas gelbėja, o tu tegali melstis už juos, kalbėti su jais ir tiesiog gyventi Kristumi“, – įsitikinusi G. Krulytė.
Kai nuo kažko bėgi, tuo metu giliniesi į Dievą
Laidos metu pastorius iš Sakartvelo Badri Eradzė taip pat dalinosi savo istorija. Studijų metu su draugais jis daug rūkė, praktikavo kitus žalingus įpročius, palaidai gyveno. Kai įtikėjo, Badri suvokė, kad privalo mesti rūkyti. Bet jis buvo priklausomas nuo cigarečių, du kartus naktį atsibusdavo parūkyti.
„Kai tris mėnesius jau tikėjau, vakare paprašiau Dievo, kad padėtų mesti rūkyti. Kai atsibudau ryte ir, kaip įprasta, paėmiau cigaretę į rankas, mane supykino. Pykino ir vėliau, kad ir kiek kartų bandžiau rūkyti. Supratau, kad tai yra iš Dievo“, – pasakoja pastorius.
Nereikia prisiimti gelbėtojo vaidmens – Dievas gelbėja.
Jam buvo aišku, kad Viešpats liepia tris mėnesius neiti ten, kur rūkoma. Jaunuolis su tuo sutiko, visgi baiminosi savo draugų, kurie pas jį svečiuodamiesi rūkydavo. Jis melsdamasis nerimavo, jog negali savo draugų neįleisti į namus, bet atsakymo iš dangaus nesulaukė. Įdomu, kad lygiai tris mėnesius niekas nesiveržė į jo namus ir tik tada į duris pasibeldė draugas su cigarete. Bet ji Badri jau neveikė.
„Kai nuo kažko bėgi, tuo metu giliniesi į Dievą bei Jo žodį. Vėliau galbūt Viešpats nukreips tave atgal pas draugus, bet ne tam, kad būtum religinis fanatikas, bet apie Dievą kalbėtum žmonėms suprantama kalba. Saugodamiesi nuo Erodo Jėzus ir jo tėvai pabėgo į Egiptą, bet po to grįžo, ir Jėzus užkariavo meile“, – mano B. Eradzė.
Didžiausias Dievo liudijimas – mylėti kitą
Laidos vedėjas Ramūnas Bartulis prisimena, kad įtikėjęs norėjo viską apie Jėzų Kristų perduoti netikintiems žmonėms. Visgi pamažu suprato, jog nežino, kiek Dievo yra to žmogaus širdyje, ir ne jam spręsti, ar Dievas jau palietė tą žmogų.
„Skirstyti žmones į tikinčius ir netikinčius – neteisinga. Visų pirma reikia atsigręžti į save ir pamatyti, kiek pačiam sekasi sekti Kristumi. Evangelija sako: kiek pagirdėte, aprengėte ir t. t. vienam iš mažiausiųjų, tiek Jėzui tai yra padaryta. Dėl to stengiuosi mylėti kiekvieną žmogų, tarsi mylėčiau Dievą, o tai yra didžiausias liudijimas tam žmogui apie Kristų, – įsitikinęs Ramūnas. – Žinau savo ribas, kur neisiu, apie ką nekalbėsiu, ko nedarysiu, bet visais kitais atvejais stengiuosi rodyti Šv. Dvasios dovanas būdamas kantrus ir mylintis“.
Tikinčiajam reikia išmokti priimti kitus
Tokiai nuomonei antrina ir bažnyčios „Tikėjimo žodis“ tarnautojas Deividas Koncius. Anksčiau jis jaudindavosi, kad per mažai evangelizuoja. Vienąsyk kartu su krikščionių studentų organizacija „Agapė“ vyko į konferenciją Upsaloje (Švedija). Suprato, kad tikrasis evangelizavimas nėra svarbesnis už meilę žmonėms, juk didysis įsakymas liepia mylėti žmones bei Dievą.
„Toks požiūris mane išlaisvino, pirmiausia reikia tiesiog susidraugauti su žmonėmis, tik vėliau evangelizuoti. O evangelizacija susijusi su motyvacija. Jei ji teisinga (t. y. mylėti žmones), natūraliai atsiranda progų dalintis Kristaus žinia, – sako D. Koncius. – Kaip rašoma Mt 5, 14: „Jūs – pasaulio šviesa. Neįmanoma nuslėpti miesto, kuris pastatytas ant kalno.“
Taip ir įvairiose draugijose tikintieji šviečia Kristaus šviesa. Bet reikia melsti Dievo stiprybės neišklysti iš kelio: „Mes, stiprieji, turime pakęsti silpnųjų silpnybes, ne sau pataikauti“ (Rom 15, 1). Kitas atstumia Kristų, gali būti, kad iš nežinojimo ir praeities traumų. O tikinčiajam priimti kitus reikia išmokti, tai užtrunka laiko“.
