Nauja apklausa parodė, kad beveik 40 proc. Didžiosios Britanijos krikščionių nenori atskleisti savo religinių įsitikinimų. Šie rezultatai atspindi platesnę religinio izoliacionizmo tendenciją Jungtinėje Karalystėje, kurią ekspertai aiškina įvairiais veiksniais, įskaitant didėjantį antisemitizmą ir „pasitikėjimo krizę“ tarp britų krikščionių.
Panašus nenoras pastebimas ir tarp žydų tautybės respondentų – su šiuo teiginiu sutiko 38 proc. apklaustųjų: Tikėjimo poveikio gyvenimui instituto (IIFL) užsakyto ir Whitestone Insight atlikto tyrimo duomenimis, 38 proc. respondentų teigė, kad „mieliau nesakytų žmonėms apie savo tikėjimą ar religinius įsitikinimus“.
Priešingai, taip manė tik 29 proc. musulmonų.
Apklausa taip pat atskleidė kartų požiūrio į tikėjimą skirtumus. Pavyzdžiui, tik 30 proc. 18-24 metų amžiaus jaunuolių manė, kad žmonės neturėtų kalbėti apie savo tikėjimą darbo vietoje, o tarp 65 metų ir vyresnių žmonių tokių buvo 50 proc. Tačiau jaunimas apskritai entuziastingiau nusiteikęs kalbėti apie savo tikėjimą kituose kontekstuose: 72 proc. 18-24 metų amžiaus žmonių teigė, kad religija padeda jiems rasti gyvenimo tikslą, palyginti su 47 proc. 65 metų ir vyresnių žmonių.
IIFL apklausoje taip pat buvo tiriamas požiūris į religiją viešajame gyvenime.
Pasitikėjimas religija kaip visuomenės gėrį skatinančia jėga, buvo gana menkas – tik 36 proc. respondentų pritarė tokiai nuomonei. Tarp tikinčiųjų šis rodiklis didesnis – 55 proc. Taip pat pastebimas pasipriešinimas religijos apraiškoms darbo vietoje ir politikoje: 42 proc. respondentų palankiai vertino religiją darbo vietoje, o 41 proc. su tuo nesutiko.
Nepaisant šių abejonių, religija Jungtinėje Karalystėje vaidina svarbų vaidmenį. 62 proc. respondentų sutiko, kad krikščioniškasis paveldas yra gyvybiškai svarbus britų kultūrai, ir apskritai mano, kad religinė įvairovė Jungtinėje Karalystėje yra sveikintina. Be to, apklausa parodė, kad religinių grupių santykiai yra geri: 73 proc. respondentų nurodė, kad tarp skirtingų tikėjimų žmonių palaikomi draugiški santykiai.
Apklausa taip pat rodo, kad tikėjimas atgimsta tarp jaunosios kartos atstovų. Ypač Z kartos respondentai parodė, kad jų religinis aktyvumas ir bendravimas tarp religijų yra aktyvesnis. Didžioji dauguma 18-24 metų amžiaus jaunuolių savo tikėjimą laiko vienintele tikra religija ir yra labiau linkę viešai kalbėti apie savo tikėjimą.
Apklausa taip pat rodo, kad tikėjimas atgimsta tarp jaunosios kartos atstovų.
Pasitikėjimas žiniasklaida dėl religinių klausimų nušvietimo buvo menkas: tik 21 proc. respondentų manė, kad žiniasklaida religiją vaizduoja subalansuotai, o 51 proc. su tuo nesutiko. Šis skepticizmas apima ir norą, kad būtų daugiau nušviečiami religiniai įvykiai – tam nepritarė 63 proc. respondentų.
Nepaisant šių abejonių, religija Jungtinėje Karalystėje vaidina svarbų vaidmenį. 62 proc. respondentų sutiko, kad krikščioniškasis paveldas yra gyvybiškai svarbus britų kultūrai, ir apskritai mano, kad religinė įvairovė Jungtinėje Karalystėje yra sveikintina. Apklausa taip pat parodė, kad religinių grupių santykiai yra geri: 73 proc. respondentų nurodė, kad tarp skirtingų tikėjimų žmonių yra draugiški santykiai.
Nepaisant to, kad per naujausią gyventojų surašymą krikščionių skaičius Anglijoje ir Velse pirmą kartą sumažėjo iki mažiau nei pusės gyventojų, 2021 m. Anglijoje ir Velse bus 27,5 mln. krikščionių, o prieš dešimtmetį jų buvo 33,2 mln. mažiau, pažymi britų dienraštis.
Tuo pat metu šiek tiek padaugėjo žydų gyventojų: prieš trejus metus 287 360 žmonių save priskyrė žydams, o 2011 m. jų buvo 263 346. Tačiau tarp šių gyventojų taip pat padaugėjo antisemitinių incidentų, ypač po spalio 7 d. Hamas išpuolių, pažymima tyrime.
