1. Nukreipk akis į save patį ir saugokis teisti kitų darbus. Teisdamas kitus žmogus veltui vargsta, dažniau klysta ir lengvai nusideda. Tuo metu save teisiant ir nagrinėjant visada dirbama vaisingai. Kaip mums kas nors rūpi, tokiu dažnumu apie šį dalyką ir sprendžiame, nes dėl asmeninės meilės lengvai prarandame teisingą sprendimą. Jei Dievas visada būtų tyras mūsų troškimų tikslas, mes taip lengvai nesusierzintume, kai pasipriešinama mūsų nuomonei.
2. Tačiau visada kažkas slypi mūsų viduje arba iš išorės prisideda, kas mus ir įtraukia. Daugelis slapta ieško savęs pačių tuose dalykuose, kuriuos daro, ir to net nepastebi. Jie atrodo esantys visai ramūs, kai viskas vyksta pagal jų norus. Dėl skirtingų nuomonių ir pažiūrų gana dažnai kyla nesutarimų tarp draugų ir piliečių, tarp vienuolių ir pamaldžiųjų.
3. Senas įprotis sunkiai paliekamas, ir niekas noriai neleidžiasi vedamas už savo paties ribų. Jei labiau remiesi savo protu ar pastangomis negu paklusnumo dorybe Jėzui Kristui, retai būsi apšviestas žmogus, nes Dievas nori, kad būtume Jam visiškai pavaldūs ir karšta meile peržengtume visus savo proto ribotumus.
