Po to, kai Emmanuelis Macronas ir Marine Le Pen pateko į antrąjį prezidento rinkimų turą, Prancūzijos laukia inirtingos dvi savaitės, kai likusieji du kandidatai bandys įtikinti šalies rinkėjus, kad nusipelnė jų balso.
Daugeliui iš beveik 48 milijonų Prancūzijos rinkėjų tai bus sunkus metas, ypač tiems, kurie yra politinio spektro kairėje. Daugelis savęs klaus, ar pasirinkti, jų nuomone, mažiausiai blogą variantą tarp liberalo Emmanuelio Macrono ir kraštutinių dešiniųjų Marine Le Pen, ar likti namuose ir visai nebalsuoti.
Dabar raginama juos įtikinti balsuoti už E.Macroną „respublikos sargyboje“, kad kraštutinės dešinės atstovė nepatektų į Eliziejų.
Tokie pat raginimai pasigirdo 2017 m., kai Macronas taip pat susidūrė su Le Pen, ir 2002 m., kai Jacques’as Chiracas susidūrė su Marine tėvu Jeanu-Marie Le Penu.
Radikaliųjų kairiųjų kandidato Jeano-Luco Mélenchono, kuris pirmame ture užėmė trečią vietą, šalininkams tai gali būti per karti piliulė.
Sekmadienį jis savo rinkėjams pasakė: „Žinome, už ką niekada nebalsuosime. Neatiduokite savo balsų už ponią Le Pen. Neturime atiduoti nė vieno balso už ponią Le Pen“. Tačiau kairiosios pakraipos rinkėjai, tokie kaip Stéphane’as Van Sonas (62 m.), buvęs kelionių agentas iš Paryžiaus, buvęs socialistų partijos rinkėjas, tapęs Mélenchono šalininku, dėl sekmadienio rezultato teigė likęs „politiniu našlaičiu“. „Tai siaubinga. Nežinau. Aš tiesiog nežinau. Tai pasirinkimas tarp maro ir choleros. Net nesu tikras, kad po dviejų savaičių eisiu balsuoti“, – sakė jis
Žinome, už ką niekada nebalsuosime. Neatiduokite savo balsų už ponią Le Pen. Neturime atiduoti nė vieno balso už ponią Le Pen
Jis pridūrė: „Kairieji yra susiskaldę ir, nepaisant visų savo klaidų, manau, kad Jeanas-Lucas Mélenchonas buvo vienintelis kandidatas, galintis pakeisti dalykus. Vietoj to mes turėjome visus šiuos mikrokandidatus kairėje. Gaila“.
Maroke gimęs Prancūzijos pilietis Hamidas Chrietas (35), politikos apžvalgininkas ir Mélenchono šalininkas, sakė, kad daugelis rinkėjų jaučiasi nusivylę. „Manau, kad nebalsuosiu antrajame ture“, – sakė jis. „Rimtai, dabar man nerūpi. Aš nenoriu Emmanuelio Macrono ir nenoriu Marine Le Pen. Man jie yra vienodi“.
Chrietas pridūrė: „Akivaizdu, kad yra gili demokratinė krizė. Nuo geltonųjų liemenių krizės niekas nebuvo atstatyta. Didžiausia politinė jėga Prancūzijoje dabar yra „degagisme“ [išvalyti]“, – sakė Chrietas. „Galime įsivaizduoti, kad Mélenchonas keršys per įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimus [birželio mėnesį].
Prieš pirmąjį balsavimą paskelbtos nuomonės apklausos rodo, kad E. Macronas antrajame ture prieš Le Pen balandžio 24 d. laimės 52–48 proc.
Pagrindinis kampanijos momentas ateinančias dvi savaites bus 44 metų Macrono ir 53 metų Le Pen debatai, galintys pakreipti neapsisprendusius rinkėjus. 2017 metais per dvi su puse valandos trukusias diskusijas Macronas ir Le Pen apsikeitė įžeidimais, o kraštutinių dešiniųjų kandidatės agresyvus pasirodymas buvo paskelbtas ne tik neįtikinančiu, bet ir žalojančiu.
Kas taps kitu Prancūzijos prezidentu, bus labai svarbus rinkėjų sprendimas dėl pašalintų kandidatų iš pirmojo turo.
Po rezultato pagrindinių dešiniųjų kandidatė Valérie Pécresse iš Les Républicains pareiškė balsuosianti už Macroną antrajame ture. Ji teigė, kad tai buvo asmeninis sprendimas, tačiau rėmėjams ji patarė gerai pagalvoti, ar balsuoti kitaip.
„Aš tikiu kaip Žakas Širakas, kad viskas Prancūzijos sieloje atmeta ekstremizmą“, – sakė ji. „Marine Le Pen projektas nuves šalį į netvarką, silpnumą ir nesėkmę“.
Kairėje Komunistų partijos kandidatas Fabienas Rousselis, Ekologijos partijos kandidatas Yannickas Jadotas ir socialistų partijos kandidatė Anne Hidalgo sakė raginsiantys balsuoti, kad Le Pen nepasiektų Eliziejaus, o ne balsuoti už Macroną.
„Harris Interactive“ tyrime buvo nagrinėjami galimi antrojo rato ketinimai balsuoti antrajame Macrono ir Le Pen rinkimų ture. Nustatyta, kad 34% Mélenchono rinkėjų balsuotų už Macroną ir 21% Le Pen, bet 45% susilaikytų arba sugadintų savo balsą. Tik 8% Éric Zemmour rinkėjų palaikytų Macroną ir 84% Le Pen, o tik 8% susilaikytų. Kaip ir tikėtasi, Zemmour paragino juos paremti ją sekmadienį – nepaisant „nesutarimų, kuriuos turėjome“.
Iš tų, kurie balsavo už Hidalgo, 53% galėtų balsuoti už Macroną ir 16% už Le Pen, bet 31% susilaikytų; iš Pécresse’ą stovyklos balsuotų 46 proc. už Macroną, 33 proc. už Le Pen, o 21 proc. susilaikytų.
Šiuolaikiniams Prancūzijos prezidentams sunku būti perrinktiems antrai kadencijai. Du ankstesni Prancūzijos lyderiai, socialistų partijos narys François Hollande’as ir dešinysis prezidentas Nicolas Sarkozy dirbo tik vieną kadenciją, o konservatorius Chiracas laimėjo antrus prezidento rinkimus, nes rinkėjai palaikė jį prieš netikėtą antrojo turo varžovą Jeaną- Marie Le Pen, iš kraštutinių dešiniųjų Front National. Po Prancūzijos pokario lyderio Šarlio de Golio dvejus rinkimus užtikrintai laimėjo tik vienas prezidentas: socialistas François Mitterrand, vadovavęs Prancūzijai 1981–1995 metais.
