Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo mokslo darbuotojos dr. Astos Malakauskienės ir Danijos Gamtos istorijos muziejaus mokslininko Simon Haarder bendradarbiavimas padėjo atrasti ir patvirtinti dvi naujas rūšis Lietuvoje: ant vieno VDU Botanikos sode Kaune augančio uosio buvo rasta ir Lietuvoje nauja gumbauodžių rūšis bei iki tol mūsų šalyje neidentifikuota aukšliagrybių rūšis.
Bendradarbiauti kviečiantį laišką iš danų mokslininko Simon Haarder dr. Asta Malakauskienė gavo ankstyvą 2021 m. pavasarį. S. Haarder – entomologas / parazitologas, tiriantis augalų galus sukeliančius nariuotakojus ir su jais susijusias parazitoidines vapsvas, pasiūlęs paieškoti šios specifinės gumbauodžio rūšies ir Lietuvoje.
Aceria fraxinivora, gumbadarė erkė, formuoja „kalafioro“ galus ant paprastojo uosio (gali ir ant maninio uosio – Fraxinus ornus) žiedų. Gumbauodis Arthrocnodax fraxinellus maitinasi šiomis erkutėmis. Kartais šis gumbauodis gali būti parazituojamas labai mažų vapsvų (Aphanogmus hibernicus ir kt.).
2014 m. S. Haarder atrado mažą galus sukeliančių gumbauodžių Arthrocnodax fraxinellus (dvisparnių būrys: gumbauodžių šeima, Diptera: Cecidomyiidae) populiaciją Danijoje. Šie gumbauodžiai žiemoja galuose baltuose kokonuose. Prieš paskelbiant apie atradimą Danijoje, ši gumbauodžių rūšis buvo patvirtinta Anglijoje, Airijoje bei Prancūzijoje, vėliau apie šią rūšį atsirado duomenų iš dar 14 Europos valstybių. Manoma, kad ji gyvena visoje Europoje, tačiau ją sunku pastebėti dėl įdomaus ir slapukiško gyvenimo būdo. Arthrocnodax fraxinellus lervas parazituoja vapsvos Aphanogmus hibernicus ir A. neglectus (šios vapsvos egzempliorių rasta ir Lenkijoje, Vengrijoje).
Pirmą kartą identifikuota Lietuvoje
VDU Botanikos sode pastebėtas paprastojo uosio ‘Aurea’ veislės medis su žiedų galais, kuriuos surinkus, pavyzdžiai buvo išsiųsti į Daniją. S. Haarder identifikavo, kad galuose išties gyvena Arthrocnodax fraxinellus gumbauodžio lervos. Tai yra pirmas atvejis, kuomet ši rūšis identifikuota ne tik Lietuvoje, bet ir tarp trijų Baltijos valstybių.
VDU Botanikos sode surinkti egzemplioriai (mėginiuose nebuvo labai daug lervų, bet dr. S. Haarder pavyko atskirti apie 10 vienetų morfologiniams požymiams apibūdinti) pasitarnaus tolimesniems šios rūšies tyrimams Europoje, duomenys bus publikuoti tarptautiniuose mokslo žurnaluose.
Ar verta jaudintis dėl to, kad Aceria fraxinivora paplis Lietuvoje ir pažeis uosių žiedus? Iš negausių duomenų apie šias gumbadares erkes galima spręsti, kad jos labiau mėgsta įsikurti pavieniuose medžiuose ar nedidelėse medžių grupėse, sudarydamos nedideles populiacijas. Baimei, kad visi Lietuvos uosiai nespės sužydėti ir subrandinti sėklų, kol kas nėra pagrindo.
Dr. A. Malakauskienė pastebėjo žiedų galų ir ant uosių Birštone. Nors dabar jau vasara, lapija vešliai žaliuoja, žiedų liekanos su galais dar tebekaba ant medžių.
Identifikuota nauja aukšliagrybių rūšis
Betyrinėjant VDU Botanikos sodo uosio galų egzempliorius, buvo padarytas dar vienas netikėtas atradimas: į mėginius papuolė šiek tiek sėklų, ant kurių buvo nustatyta nauja aukšliagrybių rūšis.
Žvelgdamas per mikroskopą dr. S. Haarder, pastebėjo, kad mėginiams, kaip ir šiai rūšiai, būdingos mažos sporos. Tuomet nusiuntė mėginius danų ekspertui mikologui Thomas Læssøe (Kopenhagos universitetas), kuris išmatavęs sporas galutinai patvirtino, kad tai yra Diaporthe samaricola rūšies grybas, užauginantis smulkius juodos spalvos vaisiakūnius ant uosių sėklų.
Susisiekus su Lietuvos mikologais (dr. E. Kutorga, dr. J. Rukšėniene, dr. T. Arslanova, dr. R. Iršėnaite ir dr. J. Kasparavičium), šie, pasitikslinę literatūros šaltiniuose, Botanikos instituto herbariume ir pasitarę tarpusavyje, pranešė, kad tokios grybų rūšies iki šiol Lietuvoje identifikuota nebuvo.
