Ketvirtasis Gavėnios sekmadienis Alvito Šv. Onos bažnyčioje susirinkusiems melstis buvo tikrojo džiaugsmo sekmadienis, nes, kaip šv. Mišių įžangoje paskelbė klebonas kun. Audrius Kurapka, – į Alvitą atkeliavo… Palaimintasis Jurgis Matulaitis.
Iš tikro nutiko taip, kad Džiaugsmo (Laetare) sekmadienį Alvite viešėjo Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserys. Jos atsivežė daug knygų ir kitų spaudinių apie arkivyskupą, maldų tekstų, išstatė informacinius iliustruotus stendus apie jo gyvenimo etapus. Taip pat atvežė Palaimintojo Jurgio Matulaičio pirmojo laipsnio relikviją – kryžiuje įkomponuotą mažytę dalelytę jo kraujo, išlikusią ir atrastą kažkada jo dėvėtuose marškiniuose.
Šv. Mišių metu relikvija stovėjo ant altoriaus, o jų pabaigoje kunigas su relikvija palaimino visus ir kiekvieną atskirai pageidavusį asmeninio palaiminimo.
Sesė Onutė Petraškaitė pastebėjo, kad sprendimas su Palaimintojo Jurgio Matulaičio relikvija aplankyti įvairias parapijas kilo Vargdienių seserų vienuolijoje (MVS). Tikslas – skleisti žinią apie Palaimintąjį, kad žmonės daugiau apie jį sužinotų, galėtų pažinti, o pažinus prašyti jo užtarimo, melstis ir melsti, kad taptų šventuoju. Ir kaip arkivyskupą Jurgį 1987 metais Palaimintuoju paskelbęs popiežius Jonas Paulius II sakė, „šventuosius reikia priimti širdimi ir tikėjimu, kad jie parodytų mums kelią“.
Bažnyčia kai kuriuos mūsų brolius ir seseris kaip tik todėl ir skelbia šventaisiais, kad mes, žvelgdami į jų tikėjimo ir gyvenimo liudijimą, galėtume atrasti atsakymus į savo gyvenimo klausimus, gautume padrąsinimą savo abejonėse, pastiprinimą savo sunkumuose, kad savo tikėjimo ir gyvenimo kelionėje turėtume bendrakeleivių, gerai žinančių kelią… Ir džiaugiamės, kad savo tikėjimo dėka mes turime gyvenimo šviesą – Viešpatį, o jo šviesa suteikia gyvenimo kryptį. Palaimintasis Jurgis Matulaitis ir sunkiausiuose gyvenimo išbandymuose nešė ir liudijo Viešpaties šviesą ir meilę.
„Seserų misija – lankyti parapijas supažindinant su Palaimintuoju, kartu melstis prie relikvijos, parodyti, kad jis gali būti mūsų šventasis, mums pavyzdys. Man asmeniškai labai svarbus jo šūkis „blogį nugalėti gerumu.“ Ir mūsų visuomenėje ypač aktualu dabar, kur matome daug nemeilės, smurto, net agresyvumo apraiškų. Labai svarbu, kad mes iš Palaimintojo gyvenimo pavyzdžio mokytumesi, kaip galima nugalėti blogį gėriu. Ir kaip galėtume žmones patraukti prie Dievo, ypač prašant Palaimintojo pagalbos ir užtarimo“, – sakė sesė Onutė.
Kadangi šiemet penkios Lietuvos vyskupijos mini savo šimtmečius, bažnytinės provincijos įkūrimo šimtmetį, Vargdienių seserų vienuolija (MVS) nusprendė šiuos metus – 2026-uosius – skirti ir Palaimintojo Jurgio Matulaičio gilesniam pažinimui, nes 2027 m. sausio 27 d. bus minimos jo mirties 100-osios metinės. Gi Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu 2027-ieji paskelbti atmintinais metais, siekiant deramai paminėti arkivyskupo Jurgio Matulaičio ir Lietuvos bei Šventojo Sosto konkordato ratifikavimo 100- metį. Savo diplomatinėmis pastangomis arkivyskupas Jurgis Matulaitis padėjo įtvirtinti Lietuvos tarptautinį pripažinimą, pasiekdamas, kad būtų įkurta savarankiška Lietuvos bažnytinė provincija ir paruošdamas konkordatą su Šventuoju Sostu.
Tad, kaip sakė sesė Onutė, yra labai svarbu, kad Palaimintasis Jurgis Matulaitis, jo gyvenimas, darbai būtų žinomi kiekviename Lietuvos kampelyje.
Vienuolija su Palaimintojo relikvija aplankė Telšių, Šiaulių, Panevėžio vyskupijų, Kauno arkivyskupijos kai kurias parapijas, laukia susitikimas Kauno Kristaus Prisikėlimo Bazilikoje. Važiuoja į ten, kur veikia Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos, į ten, kur numano žmones mažiau žinant apie Palaimintąjį. Žinoma, ir į ten, kur klebonai ar parapijos žmonės kviečia. Šiuose susitikimuose svarbus kunigo dalyvavimas, nes relikvija palaiminti gali tik kunigas.
Sesė Onutė pastebėjo, kad su Alvito parapijos klebonu dėl apsilankymo maloniai susitarė prieš savaitę. Tris parapijas –Alvito, Pajevonio ir Vištyčio – aptarnaujantis kunigas tik apgailestavo, kad laikas ribojo susitikimo trukmę. Atvykusios sesės pasidžiaugė ne tik nauja, erdvia ir šildoma bažnyčia, bet ir parapijiečių pamaldumu. Miela buvo pamatyti, kad apie Palaimintąjį išgirdo ir Pirmajai Komunijai besiruošiančių vaikų nemaža grupė, kad žmonės domėjosi Palaimintuoju, rinkosi literatūros, bendravo su sesėmis.
Alvite dar nėra Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos, tačiau plačiau Palaimintąjį pristačiusi sesė Onutė pasiūlė maldos grupėje melstis į Palaimintąjį kiekvieno mėnesio 12 ar 27 dienomis (tai jo gimimo ir mirties dienos).
