Nors vis dar teigiama, kad konservatizmas siekia išsaugoti ilgą laiką buvusias tradicionalistines visuomenės nuostatas, tačiau save konservatyviomis vadinančių Vakarų Europos partijų nuostatų raida, kai jos tapo tolerantiškos neomarksizmui ir globalizmui rodo, kad iš tiesų konservatizmas neturi jokio turinio dėl to kas visuomenei yra gera ir kas bloga.
Taip konservatizmo esminiu bruožu tapo nuostata, kad pokyčiai visuomenėje turi būti priimami lėtai, atsižvelgiant į didesnės visuomenės dalies nuomonę.
XXI a. negalime politinių partijų skirstyti į dešinės ir kairės pakraipos vienmatėje sistemoje. Šiuo metu politinės partijos, pagal savo nuostatas išsidėsto trijų ašių sistemoje:
1. Ekonominės: kairė – didelis BVP perskirstymas per biudžetą, dešinė – mažas.
2. Kultūrinės/antropologinės: kairė – neomarksistinė – žmogaus prigimties paneigimas, socialinės lytys vietoj biologinių lyčių, jusliškumo ydų iškėlimas ir moralinių dorybių paneigimas, dešinė – tradicionalistinė – nekintančios pažiūros apie žmogaus prigimtį, biologines lytis, moralę ir dorybes.
3. Globalizmo/nacionalizmo: globalizmas – nacionalinių valstybių sunaikinimas atiduodant nacionalinių tautų suvereno galias viršvalstybinėms struktūroms arba imperialistinių valstybių kūrimas palenkiant kitas valstybes, nacionalizmas – suverenių nacionalinių valstybių ir titulinės tautos išsaugojimas.
TS-LKD jau ne tik nėra tradicionalistinių ir nacionalistinių/patriotinių pažiūrų partija, bet netgi atsisakė konservatoriškojo veikimo, nes savo nuostatas stengiasi įgyvendinti ignoruodama didžiosios visuomenės dalies nuostatas.
Nuskambės paradoksaliai, bet labiau už TS-LKD konservatoriški tapo socialdemokratai, kurie, įvertinę rinkėjų ir dalies partiečių nuostatas bei kilusius protestus dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo ir homoseksualių asmenų partnerystės įteisinimo pagal šeimos teisę, šioje kadencijoje bent kol kas deklaravo neketiną bandyti įteisinti tai kam nepritaria didesnė visuomenės dalis.
Laurynas Kasčiūnas tapo TS-LKD simpatizuojančių ir kartu tradicines, nacionalistines/patriotines pažiūras besilaikančių rinkėjų viltimi, kad TS-LKD iš vis labiau neomarksistinės ir globalistinės partijos pasuks link tradicionalistinių, patriotinių/nacionalistinių pažiūrų.
Laurynas Kasčiūnas tapo TS-LKD simpatizuojančių ir kartu tradicines, nacionalistines/patriotines pažiūras besilaikančių rinkėjų viltimi, kad TS-LKD iš vis labiau neomarksistinės ir globalistinės partijos pasuks link tradicionalistinių, patriotinių/nacionalistinių pažiūrų.
Diskutuojama ar Laurynas Kasčiūnas, jeigu taptų TS-LKD Pirmininku, sugebėtų įgyvendinti jo rėmėjų lūkesčius dėl minėtų TS-LKD nuostatų kaitos. Manau, kad tai neįmanoma, nes per daugiau nei 10 metų partijoje įvykę pokyčiai jau tapo negrįžtami dėl partijos elite įsišaknijusių neomarksistinių/globalistinių nuostatų.
Maža to, partija jau galimai tapo nusikalstamų grupuočių ir užsienio valstybių specialiųjų tarnybų įkaitė. Dėl nusikalstamų grupuočių įtakos galima įtarti kilusį skandalą į kurį įsivėlė buvusi ministrė Monika Navickienė ir jos vyras. Galima užsienio tarnybų įtaka paaiškėjo dar kai partija neapgynė 2006 m. Seimo komisijai liudijusių VSD darbuotojų dėl pulkininko Vytauto Pociūno žūties aplinkybių o vėliau buvo ir kitų šį įtarimą sustiprinančių aplinkybių.
Kiek L. Kasčiūnas pasuks TS-LKD laivą priešinga konservatizmo kryptimi prasminga svarstyti tik jei šis kandidatas į partijos pirmininkus iš tiesų yra pasirengęs dėti visas pastangas, net rizikuodamas savo politine karjera.
L. Kasčiūno interviu „Neredaguota kanale“ nubraukė bet kokias viltis dėl to. Paaiškėjo, kad Jam yra visiškai priimtinos, neomarksistinės nuostatos. Jis nesirengia įvardintų kitų, išskyrus ekonominę gerovę ir apsigynimą nuo karinės agresijos, valstybės interesų. Jis sako, kad minėta pozicija, pridėjus pagarbą demokratinei sąrangai, yra konservatyvizmas.
Jam atrodo šiek tiek per daug imigrantų, kurie grasina sunaikinti nacionalinę Lietuvos valstybę, tačiau jis nereikalaus sustabdyti imigracijos – jam pakanka tik sumažinti imigrantų kvotą, kurią kaip žinome galima sėkmingai viršyti. L. Kasčiūnui rūpi Birželio sukilimas, tačiau jis nė žodžiu neužsiminė, kad būtina apginti ir įamžinti pagrindinės sukilimo figūros – pulkininko Kazio Škirpos atminimą.
Nė žodžio nepasakyta ir apie tai, kad ES negalima deleguoti daugiau nacionalinių valstybių teisių, o dalį teisių netgi atsiimti, užkertant ES teismų piktnaudžiavimą, kai kišamasi į valstybių narių sferas, kurios nebuvo deleguotos Briuseliui.
L. Kasčiūnas kalba tokius dalykus už kuriuos iš pirmo egzamino turėtų išvyti politikos mokslų pirmakursį. Negi jis iki šiol nesuvokia ar sąmoningai ignoruoja kas iš tiesų yra konservatizmas? Jis taip pat bando trimatį politinį spektrą sugrūsti į vienmatę dimensiją.
Šis jo nežinojimas ar apsimetimas, kad nežino, jam tampa pateisinimu tam ką siūlo – sutalpinti į vieną politinę partiją – TS-LKD, tai ko neįmanoma suderinti. Neįmanoma suderinti tradicinių pažiūrų kultūros srityje su neomarksizmu: 72–ąja lytimi save identifikuojantis asmuo visada žūt būtinai kovos, pasitelkdamas visas jam prieinamas, įskaitant ir įstatyminės o kartais ir tiesiog smurtinės prievartos, priemones prieš žmones, kurie pripažįsta tik dvi biologines lytis. Lygiai taip kovos pilnavertę homoseksualių asmenų šeimą siekiantys sukurti asmenys prieš tuos, kurie gina prigimtinę šeimą ir nesutinka, kad vaikai būtų nuodijami marksistine ideologija ir skatinami žaloti save.
Neįmanomas joks kompromisas tarp nepriklausomos nacionalinės valstybės ir valstybės, kuri linksta sau pasilikti tik savivaldos lygmens funkcijas.
Politikos mokslų daktaras L. Kasčiūnas pasakoja apie utopiją, kad vienoje politinėje partijoje gali būti žmonės – neomarksistai ir tradicionalistai, globalistai ir nacionalistai, kuriems gali būti sudėtinga sutarti netgi vienoje valstybėje. Jis siūlo toliau kurti politinį TS-LKD frakenšteiną už kurį balsuodami rinkėjai neturės ne mažiausio supratimo ką konkrečiai partija padarys tose jiems asmeniškai ir visai valstybei gyvybiškai svarbiose srityse, kuriose tuo tarpu nesutaria partijos nariai.
Suprasdamas, kad negali suformuluoti vieningų ir aiškių politinių TS-LKD nuostatų, L. Kasčiūnas sugalvojo išeitį – partijos pagrindiniu bruožu padaryti ne politinius tikslus bet ūkinę kompetenciją ir gebėjimą įgyvendinti vadybinius tikslus.
Ko verta tokia ambicija jau pademonstravo vos nesužlugdytas Teltonikos projektas. Todėl ironiškai galima būtų pasiūlyti eiti iki galo: jeigu nėra svarbios politinės nuostatos bet tik vadybiniai politikų gebėjimai, tada gal nieko nelaukdami padarykime Seimą pavaldų Vyriausybei, Prezidentui paveskime tik simbolines, reprezentacines pareigas, o ministru pirmininku paskirkime Teltonikos savininką Arvydą Paukštį, kuris ir pasiskirs sau ministrus?
Štai iki kokių absurdiškų išvadų gali privesti politikos mokslų daktaro išvedžiojimai, kai reikia pagrįsti savo utopinę viziją.
Šiuo atžvilgiu Šimonytės/Landsbergio/Morkūnaitės ir Co pozicija yra sąžiningesnė rinkėjų atžvilgiu. Jie aiškiai sako, kad siekia TS-LKD ir Lietuvą toliau plukdyti ant marksistinio globalizmo ledkalnio.
Ir koks yra p. Kasčiūno motyvas bandyti suderinti nesuderinamus dalykus? Manau atsakymas yra iki koktumo banalus – politinės karjeros siekis o gal ir atstovavimas kokios nors suinteresuotos grupės interesams tam paminant visa kita.
Šiuo metu p. Kasčiūnas rūpinasi, kad pritrauktų kiek galima daugiau balsų iš mažiau tradicinių ir patriotiškų rinkėjų, kurie balsuos pirmininko rinkimuose. Vėliau seks kiti kompromisai būtini tam, kad nesusipykti su Šimonytės/Landsbergio/Morkūnaitės ir Co sparnu ir išsaugoti partijos pirmininko krėslą. Taip pat politinės karjeros siekimas – pažeidžiamiausia politiko vieta, kai reikia apsispręsti ar toliau slapstyti juodąsias partijos sąsajas ir dėmes.
Be galo apmaudu, kad vis labiau apgaudinėjami tradicines pažiūras turintys patriotiški Lietuvos žmonės. Išrinkę L. Kasčiūną TS-LKD Pirmininku dar mažiausiai 8 metams (dviems Seimo kadencijoms, kol TS-LKD vėl gaus šansą valdyti Lietuvą ir parodyti kas ji iš tiesų yra) pratęsime Lietuvos naikinimą pasitelkiant globalistinį neomarksizmą. Alternatyva – sunaikinti „tradicionalistinės-patriotinės“ TS-LKD įvaizdį vienu kirčiu ir duoti šansą lietuviškai Lietuvai išlikti amžiais.
Interviu su L. Kasčiūnu rasite apačioje.
