„Dvasinės pratybos? Kas tai yra? Ar tai susiję su egzorcizmu?“, kartais klausia žmonės, pirmą kartą išgirdę žodį „dvasinės pratybos“ (vok. Exertitien). Kai paaiškinu jiems keistai skambančio žodžio reikšmę, jie nustemba, ir jiems pasidaro smalsu.
Dažniausiai pradedu nuo etimologinės žodžio kilmės. Jis yra kilęs iš lotynų kalbos ex-ercere, o tai reiškia – „lavinti, treniruoti, intensyviai kuo nors užsiimti“ ir ilgainiui pasiekti tokį lygį, kad būtų galima daugiau ar mažiau užtikrintai kuo nors užsiimti, ką nors daryti, kuo nors naudotis.
Mūsų įkūrėjas Ignacas Lojola (1491–1556) savo Dvasinių pratybų knygelėje pratybas lygina su visiems gerai pažįstamomis veiklomis. Pirmiausia jis kalba apie kūno pratybas, tokias kaip „vaikščiojimas, ėjimas ir bėgimas“. Tada jis ima kalbėti ir apie dvasines pratybas, kurias supranta kaip „kiekvieną būdą tirti sąžinę, medituoti, kontempliuoti, melstis žodžiu ir mintimis bei kitokią dvasinę veiklą“.
Sutvarkyti savo gyvenimą
Jeigu sportuojant ir treniruojant kūną, svarbu atgauti arba išsaugoti sveikatą, tai dvasinėmis pratybomis siekiama kito tikslo – sutvarkyti savo gyvenimą arba suteikti jam naują kryptį. Tam padeda tylos laikas kasdienybėje arba atsiskyrimas nuo pasaulio rekolekcijų namuose arba vienuolyne.
dvasinėmis pratybomis siekiama sutvarkyti savo gyvenimą arba suteikti jam naują kryptį.
Vokietijos komikas Karlas Valentinas yra pasakęs: „Šiandien save nudžiuginsiu ir aplankysiu save. Tikiuosi, būsiu namie!“ Kasdienybėje dažniausiai gyvename „išorėje“, užsiimdami įvairiais dalykais. Dvasinės pratybos – tai proga sustoti ir grįžti į save. Kaip minėjau, pats žodis kilęs nuo lotyniškojo exercere – lavinti. Bet jo šaknis yra arcere – „apjuosti, apsupti, aptverti“. Dvasinėse pratybose „apsupame“ save išorine tyla, kad nurimtų vidinis triukšmas ir neramybė. Kai pamažu grįžtame į save, netikėtai iškyla įvairūs dalykai, kurie gali būti gražūs ir džiugūs, bet taip pat ir liūdni bei pilni kančios, ypač tada, kai svečiuojamės ne tik savo vidinėje gražioje „svetainėje“, bet nusileidžiame ir į savo vidinį „rūsį“.
Budrumas stebint vidinius judesius
Dvasinės pratybos – tai ne tik protinis darbas, kai apsiriboju tik supratimu. Čia paliečiamas visas žmogus, taigi – ir jo širdis bei jausmai. Ignacui Lojolai visada buvo svarbu stebėti savo vidinius judesius (mociones). Jis pats su tuo susidūrė. Kai dėl sutrupintos kojos kelio keletą mėnesių teko praleisti lovoje, jis ėmė svajoti. Svajojo apie savo, kilmingojo, gyvenimą dvare. Šios svajos ilgainiui ėmė jį varginti. Tada jis pradėjo skaityti apie Jėzaus gyvenimą ir šventųjų istorijas. Ir čia jis padarė svarbų vidinį atradimą! Svajonės apie herojiškus žygius sekant Kristumi jo sielą „maitino“ ilgiau nei svajos apie dvariškio gyvenimą. Tai buvo pirmasis pastebėjimas ir vidinių judesių skyrimas, kuris turėjo didelės reikšmės ateityje.
Augantis budrumas stebint šiuos vidinius judesius jam leido palikti seną gyvenimą, vedė jį, kaip piligrimą, per daugelį išorinių ir vidinių kraštovaizdžių, padarė jį Draugijos įkūrėju ir daugelio žmonių trokštamu palydėtoju. Todėl vidinių judesių atpažinimas ir skyrimas per dvasines pratybas yra labai svarbus. Kaip žinia, keturios akys mato daugiau! Todėl per dvasines pratybas padeda dvasinis palydėtojas, su kuriuo kasdien susitinkama ir kalbama apie tai, kas liečia žmogaus vidų. Per palydėjimo pokalbį palydimasis tolesnei kelionei gauna šv. Rašto vietą, paveikslą ar kitą tekstą. Ypač per šv. Rašto tekstus paaiškėja, kad Dievo žodis yra gyvas ir galingas ir veda link To, kuris yra Kelias ir nori mus nuvesti į gyvenimo pilnatvę!
T. Albertas Holzknechtas, SJ, gimė 1963 metais Pietų Tirolyje. 1989 metais įšventintas į kunigus, jis 16 metų buvo Bresanonės/Brikseno parapijos kunigas. 2005 m. įstojo į Jėzaus Draugijos noviciatą. Atlikęs įvairias tarnystes Vienoje, nuo 2011 m. dirbo Graco akademinėje sielovadoje ir buvo Graco ir Leobeno katalikiškos akademinės jaunimo bendruomenės dvasinis asistentas. Po savo terciato, paskutiniojo jėzuitų ugdymo etapo, jis yra rekolekcijų palydėtojas Drezdeno HohenEicheno rekolekcijų namuose, o 2020 m. sausio 1 d. perėmė vadovo pareigas.
