Airijoje tarp 18–30 metų jaunimo fiksuojamas didėjantis dvasingumas ir religinė praktika, o pati šalis išlieka tarp vidutiniškai religingų Europos valstybių, teigiama Airijos katalikų vyskupų paskelbtoje ataskaitoje „Turning the Tide“.
Armago arkivyskupas Eamonas Martinas (Eimonas Martinas), Airijos primas, EWTN News sakė, kad ataskaita remiasi tyrimais, atliktais tiek Šiaurės Airijoje, tiek Airijos Respublikoje, ir siekia įvertinti religinės praktikos, sąmoningumo bei susidomėjimo tikėjimu pokyčius.
Ataskaita parengta remiantis Europos socialinio tyrimo duomenimis, „Iona Institute“ užsakytomis apklausomis, kurias atliko „Amarach Research“, ir kitais akademiniais tyrimais.
Joje nurodoma, kad pastebimas tam tikras religinio aktyvumo augimas, ypač tarp 16–30 metų jaunimo, kuris rodo didesnį susidomėjimą religija ir dvasingumu.
Vis dėlto arkivyskupas pabrėžė, kad šios tendencijos dar nereiškia aiškaus pastarųjų 10–20 metų religingumo nuosmukio lūžio.
pastebimas tam tikras religinio aktyvumo augimas, ypač tarp 16–30 metų jaunimo, kuris rodo didesnį susidomėjimą religija ir dvasingumu.
Ataskaitoje taip pat keliami klausimai Bažnyčiai Airijoje, kaip reaguoti į augantį jaunų žmonių susidomėjimą tikėjimu ir kaip atliepti jų poreikius parapijų bei vyskupijų lygmeniu.
Ataskaitą parengė Šv. Marijos universiteto Tvikenhame teologijos ir religijos sociologijos profesorius Stephenas Bullivantas (Stivenas Bulivantas) ir Belfasto Karalienės universiteto sociologijos doktorantė Emily Nelson (Emili Nelson).
Airija išlieka viena religingesnių Europos šalių pagal religinę tapatybę, dalyvavimą pamaldose ir maldos dažnumą, o Vakarų Europoje išsiskiria palyginti aukštu religingumo lygiu.
Nors nuo 2002–2003 metų religingumo rodikliai Airijoje reikšmingai mažėjo, naujausi 2023–2024 metų duomenys rodo religinės tapatybės ir praktikos augimą. Ši tendencija ryškiausia tarp 16–29 metų jaunimo, tiek tarp katalikų, tiek tarp protestantų.
Šiaurės Airija išlieka religingiausias Jungtinės Karalystės regionas ir religingiausia Airijos salos dalis pagal religinę tapatybę ir praktiką.
Airijos Respublikoje moterys religingumu nenusileidžia vyrams ir atlieka svarbų vaidmenį perduodant tikėjimą, nors dažniau išreiškia kritišką požiūrį į Bažnyčios mokymą ir institucijas. Ataskaitoje nurodoma, kad 74 proc. Airijos katalikių mano, jog Bažnyčia su jomis nesielgia „labai pagarbiai“.
Remiantis ataskaita, 51 proc. Airijos suaugusiųjų ir 27 proc. jaunimo meldžiasi bent kartą per savaitę, o 31 proc. teigia bent kartą per savaitę dalyvaujantys Mišiose. Pagal šį rodiklį Airija užima ketvirtą vietą Europoje, panašiai kaip Italija, tačiau atsilieka nuo Lenkijos ir Slovakijos.
Tarp jaunimo religinė praktika yra gerokai mažesnė – maždaug perpus nei tarp vyresnių gyventojų. 16–29 metų airiai šiame kontekste užima šeštą vietą Europoje, tačiau jų rodikliai vis tiek viršija kai kurių kitų šalių, įskaitant Šveicariją, Vokietiją, Belgiją ir Austriją.
Ataskaitoje taip pat remiamasi 2023 metų „Barna“ tyrimu, kuris rodo, kad kai kuriais aspektais Airijos paaugliai yra religingesni nei jų bendraamžiai pasaulyje.
Tyrimas taip pat rodo, kad 18–24 metų jaunimas Airijos Respublikoje nėra itin palankiai nusiteikęs krikščionybės ir Katalikų Bažnyčios atžvilgiu, tačiau jų požiūris yra palankesnis nei 25–34 metų amžiaus grupėje.
2023 metais EWTN News žurnalistas Colmas Flynnas (Kolmas Flinas) lankėsi Airijoje ieškodamas atsakymo į klausimą, ar ši šalis vis dar yra katalikiška, o pastaraisiais metais vėl grįžo į šalį, siekdamas įvertinti galimus tikėjimo atgimimo ženklus.
