„Iona Institute“ perspėjo, kad Airija „eina klaidingu keliu“, atkreipdamas dėmesį į rekordinius žemus santuokų ir gimstamumo rodiklius, tuo pat metu fiksuojant didžiausią istorijoje skyrybų skaičių.
Remdamasis Airijos Centrinės statistikos tarnybos (CSO) duomenimis, institutas nurodė, kad nuo 2004 m. tiek santuokų, tiek gimstamumo rodikliai patyrė aiškų nuosmukį.
2004 m. Airijoje buvo registruojamos 5,2 santuokos tūkstančiui suaugusiųjų. 2014 m. šis rodiklis siekė 4,8, o 2024 m. – jau tik 3,8. Tai žemiausias užfiksuotas lygis, neįskaitant COVID-19 pandemijos metų.
Panaši situacija ir gimstamumo srityje. 2004 m. vaisingumo rodiklis siekė 1,98 vaiko vienai moteriai. 2009 m. jis trumpam pakilo iki 2,1 – vadinamojo kartų kaitos lygio, tačiau vėliau smarkiai krito ir 2024 m. pasiekė 1,5 vaiko vienai moteriai.
Šie skaičiai ypač iškalbingi turint omenyje, kad Airija ilgą laiką garsėjo gausiomis šeimomis. 2004 m. šalis turėjo aukščiausią gimstamumo rodiklį Europoje, tačiau šiandien jis tik šiek tiek viršija Europos vidurkį – 1,38.
Airijos moterys vis dažniau atideda motinystę.
Airijos moterys vis dažniau atideda motinystę. 2023 m. vidutinis pirmą kartą gimdančios moters amžius Airijoje buvo 33 metai – aukščiausias rodiklis Europoje. Be to, Airija turi ir didžiausią žemyne vyresnių nei 40 metų motinų dalį.
„Iona Institute“ atstovė Breda O’Brien (Breda Obrajen) teigė: „Tai, kad mūsų santuokų ir gimstamumo rodikliai dabar yra žemiausi per visą registravimo istoriją, turėtų skambinti pavojaus varpais.“
„Santuoka ir vaikų susilaukimas anksčiau buvo įprasti gyvenimo etapai, kuriuos galėjo pasiekti beveik kiekvienas, jei to norėjo. Tačiau dabar daugeliui tai tampa sunkiai pasiekiama – iš dalies dėl augančių pragyvenimo išlaidų, taip pat dėl darbo nestabilumo ir būsto problemų, su kuriomis susiduria daugybė jaunų žmonių“, – sakė ji.
O’Brien perspėjo, kad greta finansinių sunkumų stiprėja ir socialinis spaudimas nesituokti „per anksti“.
O’Brien perspėjo, kad greta finansinių sunkumų stiprėja ir socialinis spaudimas nesituokti „per anksti“. Ji priminė, kad devintajame dešimtmetyje žmonės tuokdavosi maždaug dešimtmečiu anksčiau nei dabar, nors ekonominiai iššūkiai buvo panašūs.
„Turime sudaryti tiek ekonomines, tiek socialines sąlygas žmonėms tuoktis dvidešimties, jei jie to nori, o ne tik trisdešimties – ir anksčiau, o ne vidutinėse ar vėlyvose trisdešimties metų ribose“, – pridūrė ji.
Pasak O’Brien, kuo labiau ekonominės ir socialinės aplinkybės skatina atidėti santuoką ir vaikų susilaukimą, tuo mažesnė tikimybė, kad žmonės apskritai susituoks ir turės vaikų. Tai lemia asmeninį nusivylimą ir skausmą.
„Anksčiau problema buvo turėti daugiau vaikų, nei norėjai, o dabar vis dažniau susiduriama su mažesniu vaikų skaičiumi, nei trokštama. Tai vadinama neplanuotu bevaikiškumu. Kaip visuomenė, turime rimtai diskutuoti, kas vyksta ir ką galime padaryti, kad pakeistume kryptį“, – sakė ji.
