Prie kuklaus popiežiaus Pranciškaus kapo sekmadienį, pirmą dieną po laidotuvių, per kurias susirinko apie 400 tūkst. žmonių, susidarė ilgos eilės.
Popiežiaus Pranciškaus kapą Romos Švč. Mergelės Marijos bazilikoje galima aplankyti jau nuo sekmadienio ryto, anksčiau pranešė Vatikano atstovas spaudai Matteo Bruni (Matėjas Brunis).
Tūkstančiai žmonių plūdo į Romos Švč. Mergelės Marijos baziliką – Pranciškaus paskutinio poilsio vietą – tai dar vienas argentiniečio pontifiko, kuris balandžio 21 dieną mirė sulaukęs 88 metų, populiarumo įrodymas.
Po devynių oficialaus gedulo dienų kardinolai susirinks į konklavą, kad išsirinktų naują popiežių.
Daugelis tikinčiųjų išreiškė susirūpinimą dėl to, kas taps naujuoju Katalikų Bažnyčios vadovu.
„Galiausiai jis pavertė Bažnyčią kažkuo normalesniu, žmogiškesniu, – sakė 48-erių vertėja iš Argentinos Romina Cacciatore (Romina Kačatorė), gyvenanti Italijoje. – Nerimauju dėl to, kas bus.“
Pirmadienio rytą kardinolai surengs penktąjį bendrą susitikimą po popiežiaus mirties. Tikimasi, kad šio susirinkimo metu bus nustatyta konklavos data.
Per konklavą kiekvieną dieną vyksta du balsavimai ryte ir du po pietų, kol vienas kandidatas surenka du trečdalius balsų.
Kiekvienos sesijos pabaigoje balsavimo biuleteniai sudeginami prie koplyčios esančioje krosnyje, iš kurios virš Apaštališkųjų rūmų kyla dūmai.
Po kiekvieno nesėkmingo balsavimo dūmai būna juodi, o po sėkmingo balsavimo – balti.
Liuksemburgo kardinolas Jeanas-Claude’as Hollerichas (Žanas Klodas Holerikas) sakė, kad tikisi, jog konklava įvyks gegužės 5 arba 6 dieną, netrukus po oficialaus gedulo pabaigos gegužės 4 dieną.
Šeštadienį Vokietijos kardinolas Reinhardas Marxas (Rainhardas Marksas) žurnalistams sakė, kad konklava truks tik „keletą dienų“.
„Nemanau, kad kitas popiežius galės būti toks pats”
Iškilmingos pirmojo popiežiaus iš Lotynų Amerikos laidotuvės šeštadienį vyko Šv. Petro aikštėje.
Vėliau paprastas medinis Pranciškaus karstas – jo nuolankaus gyvenimo liudijimas – buvo lėtai nuvežtas į Romos Švč. Mergelės Marijos baziliką, kur velionis buvo palaidotas per 30 minučių trukusią privačią ceremoniją.
Karstas su Pranciškaus palaikais buvo nuleistas į kapą, įrengtą bazilikos kairiosios navos nišoje.
Pranciškus amžinojo poilsio atgulė savo mėgstamiausioje Romos bažnyčioje ir tapo pirmuoju popiežiumi per daugiau nei šimtmetį, palaidotu už Vatikano ribų.
„Tai buvo labai jaudinantis momentas“, – sakė 49-erių Peru gyventoja Tatiana Alva (Tatjana Alva), braukdama ašaras po to, kai kartu su šimtais kitų žmonių aplankė popiežiaus kapą.
„Jis buvo labai geras, nuolankus. Jis kalbėjo taip, kad jauni žmonės galėtų suprasti. Nemanau, kad kitas popiežius galės būti toks pats, bet tikiuosi, kad jis bus atviras ir realistiškai vertins dabartinius pasaulio iššūkius“, – pridūrė moteris.
Praėjus vos kelioms valandoms po Šv. Mergelės Marijos bazilikos atidarymo, ją užplūdo minios gedinčiųjų.
Italijos žiniasklaidos duomenimis, iki sekmadienio vidurdienio popiežiaus Pranciškaus kapą aplankė apie 10 tūkst. tikinčiųjų.
Tarp gedinčiųjų buvo piligrimai ir katalikų jaunimo grupės, atvykusios į Romą dalyvauti 15-mečio Carlo Acutis (Karlo Akučio) kanonizacijos ceremonijoje. Ji turėjo įvykti sekmadienį, bet buvo atidėta dėl Pranciškaus mirties.
„Aš privalėjau čia būti, – sakė 60-metis Nicola Conticello (Nikolas Kontičelis) iš Pietų Italijos. – Jis buvo puikus popiežius, palikęs mums svarbią žinią – padėti vargstantiems ir neturtingiems.“
„Tikiuosi, kad turėsime kitą popiežių, kuris taip pat mokės kalbėti žmonėms iš širdies, būti artimas kiekvienam žmogui, kad ir kas jis būtų“, – sakė 53-ejų Maria Simoni (Marija Simonė) iš Romos.
Pirmoji šalies pora aplankė popiežiaus kapą
Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė sekmadienį Romoje lankėsi Švenčiausiosios Mergelės Marijos Didžiojoje bazilikoje, kur atidavė pagarbą popiežiui Pranciškui jo amžinojo poilsio vietoje.
Pirmąją šalies porą prie popiežiaus kapo lydėjo bazilikos vadovas kardinolas Rolandas Makrickas, kurį savo testamente popiežius nurodė kaip asmenį, atsakingą už laidotuvių ceremonijos organizavimą.
„Tai, kad Šventojo Tėvo testamente vardu ir pavarde paminėtas žmogus yra lietuvis, kardinolas R. Makrickas, išskirtinė garbė ne tik jam, bet ir visai Lietuvai. Būtent lietuviui popiežius Pranciškus pavedė svarbiausią gyvenimo užduotį – pasirūpinti paskutine jo valia. Tai rodo gilų pasitikėjimą ir artumą mūsų tautai, kartu ir stiprų Lietuvos ryšį su Šventuoju Sostu“, – teigė prezidentas.
Lietuvos vadovo teigimu, popiežiaus noras būti palaidotam ne Vatikane, kaip daugelis jo pirmtakų, o būtent Švenčiausiosios Mergelės Marijos Didžiojoje bazilikoje, yra labai prasmingas ir taip pat turintis sąsajų su Lietuva.
„Lietuva turi gilų ir istoriškai susiformavusį ryšį su Švenčiausiąja Mergele Marija, ji užima išskirtinę vietą mūsų tautos religijoje, kultūroje ir tapatybėje. Būtent jos vardo bažnyčioje, kur popiežius dažnai meldėsi prieš svarbius sprendimus, dabar ilsisi jo širdis. Kartu tai yra ne tik netekties, bet ir vilties akimirka“, – sakė prezidentas G. Nausėda.
Šalies vadovas dar kartą išreiškė užuojautą visai katalikų bendruomenei bei pabrėžė, kad bene svarbiausias popiežiaus palikimas yra raginimas pasauliui gyventi su daugiau gailestingumo, atjautos ir paprastumo.
