Ketvirtadienį Vilniuje, prie Vyriausybės, susirinkę apie 200 restoranų ir viešbučių sektoriaus atstovų protestuoja prieš nuo šių metų pradžios jiems padidėjusį pridėtinės vertės mokestį (PVM).
Fone skambant gedulingai akordeono muzikai, protestuotojai vaišina praeivius moliūgų sriuba ir šiltais gėrimais, kviesdami į simbolinius gedulingus pietus.
Juodomis staltiesėmis apdengtuose staleliuose stovi juodais kaspinais perrišti krepšeliai su laidotuvių gėlėmis, o šalia jų – Lietuvos, Latvijos ir Estijos vėliavos, žyminčios solidarų protestą visose Baltijos šalyse.
„Dabar užsidaro vienas po kito restoranai, pirmą pusmetį jau yra 50 bankrotų paskelbtų, dar yra užregistruotų labai daug bankrotų ir čia yra tik pradžia, nes dar buvo sezonas, o dabar – ateina ruduo, žiema. Vartojimas tikrai nepakils, dabar pakils tik atlyginimai, kurių ir taip nebegali verslas pakelti“, – BNS teigė protestą Lietuvoje organizuojanti Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.
Už stalų protestuotojai taip pat pastatę stendus su plakatais „Maitinimui: 9% PVM“, „Augantys mokesčiai augina šešėlį“ bei „Maitintojai miršta dėl per didelių mokesčių“.
„Čia yra prašymas naujajai Vyriausybei, nes senoji mūsų neišgirdo, kad būtų gražintas 9 procentų PVM – taip, kaip yra visoje Europoje. Europoje yra vidurkis 9 procentai PVM maitinimui“, – sakė E. Šiškauskienė.
„Restoranų pelningumas dabar pagal naujausią statistiką yra 0,17 procentų, tai dabar jau praktiškai dirba ant nulių, susimokėję mokesčius, nebeturi iš ko gyventi“, – pabrėžė ji.
Proteste taip pat dalyvavusi Ugdymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos prezidentė Eurika Turonienė teigė, kad sumažinus PVM maitinimo įstaigoms, gerėtų vaikų maitinimo kokybė.
„Mes visi dabar mąstome tik kaip išgyventi, apie pelningumą jau tokio klausimo net nebėra. (…) Mes jau matome atvejus kaip supuvusios morkos verdamos mokyklų valgykloje, į vaikų darželius atvežama duona apie kurią bėgioja tarakonai, tai yra nekondicinė produkcija iš kurios yra bandomas gaminti maistams vaikams. Tai yra sąžinės klausimai gamintojų, tačiau tai parodo, kaip yra bandoma tiesiog išlikti“, – BNS sakė ji.
„(Sumažinus PVM – BNS) mes galėtume samdyti aukštesnės kvalifikacijos darbuotojus, (…) mes neturėtumėme mąstyti, kaip išgyventi“, – pridūrė E. Turonienė.
Proteste dalyvavęs nedidelį maitinimo verslą valdantis Gediminas teigė teigė, kad jei mokesčiai nesumažės, jo verslas gali ir užsidaryti.
„Labai smulkus verslas ir galima sakyti, kad mokesčiai tikrai visus veikia ir be abejo, uždarbis mažėja. (…) Minimaliai (gresia užsidarymas – BNS), galima sakyti ant nulio (dirbame – BNS)”, – BNS sakė jis.
„Čili“ įmonių grupės restoranuose finansų vadovo pareigas užimantis 38-erių metų Remigijus Kazlauskas teigė, kad PVM lengvatos panaikinimas daro žalą ne tik verslams, tačiau ir pačiai valstybei.
„Jeigu valstybė grąžindama PVM tikėjosi surinkti 140 milijonų eurų papildomų pajamų į biudžetą per metus, tai matematika yra tokia, per pirmą pusmetį turim apie 500 maitinimo įstaigų, kurios bankrutavo“, – BNS protesto metu sakė R. Kazlauskas.
„Jeigu vidutiniškai restoranėlis gali prekiauti 50 tūkstančių (eurų – BNS) pardavimų, tai per metus sumoka apie 200 tūkst. eurų mokesčių. Tai jei per metus užsidaro apie 1 tūkst. tokių įstaigų ir sumoka apie 200 tūkst. eurų per metus, tai yra 200 milijonų (eurų – BNS). Tikiesi surinkti 140 (milijonų – BNS), bet prarandi 200 (milijonų – BNS)“, – BNS protesto metu sakė R. Kazlauskas.
Anot jo, restoranams teko didinti kainas, todėl klientams tenka taupyti: „Jau nekalbu apie tai, kad visi kiti restoranai nebesuprekiauja tiek ir kai tu nesuprekiauji, tai nesumoki mokesčių“.
Restoranui „Veranda“ vadovaujanti 24-erių metų Eglė teigė, kad šioje sferoje dirba metus ir matė, kaip greitai ir stipriai joje pasikeitė situacija.
„Kartais atsimeni kaip praeitais metais, pirmadieniais būdavo daug geriau negu šiais metais ir pats aptarnaujantis personalas pamatė, kad yra ir darbo mažiau, ir daugiau laisvo laiko, ir jau sakom, kad eisim į gatvę kviesti žmones, nes tikrai būna tokių pertraukų, kur nėra žmonių. Seniau po pietų mes turėdavome pilną restoraną, dabar turim laukti vakaro, kad pas mus užsėstų (visas vietas – BNS)“, – pasakojo Eglė.
Ji taip pat teigė, kad į restoraną atėję pavalgyti žmonės išleidžia mažiau pinigų, palieka mažiau arbatpinigių.
„Iš aptarnaujančio personalo dažnai girdime, kad jau jeigu visi seniau palikdavo bent jau 10 procentų arbatpinigių, tai dabar jau tikrai sumažėjo tas. (…) Matosi, kad ir žmonės turi mažiau kišenėje pinigų ir jie mažiau sau leidžia išeiti į miestą, į restoraną pavalgyti“, – teigė mergina.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, restoranų, kavinių ir kitų maitinimo įmonių apyvarta Lietuvoje per 8 mėnesius siekė 1,056 mlrd. eurų (be PVM) ir buvo 7,3 proc. mažesnė nei pernai.
Nuo šių metų sausio Lietuvos maitinimo įstaigoms vėl galioja standartinis 21 proc. PVM tarifas. Nuo 2021 metų liepos kaip pagalba per pandemiją nukentėjusiam verslui galiojo 9 proc. mokestis.
