Po 2023 m. vasario 6 d. niokojančio žemės drebėjimo Turkijoje ir Sirijoje, nusinešusio daugiau kaip 53 tūkst. gyvybių ir sužeidusio mažiausiai 107 tūkst. žmonių, istorinėje Antakijos krikščionių bendruomenėje kilo egzistencinis klausimas – ar likti savo krašte, ar emigruoti. Sugriovus apie 90 proc. pastatų Chatajaus provincijoje, dalis tikinčiųjų jautėsi palikti nuošalyje, tačiau tarptautinė krikščionių pagalbos organizacija padėjo atkurti pragyvenimo šaltinius ir sustiprinti vietos bendruomenę.
Stichija smarkiai nuniokojo Antakiją (senovėje Antiochija) Chatajaus provincijoje – istoriškai krikščionišką regioną, kuriame, kaip pranešama, buvo sugriauta apie 90 proc. pastatų ir žuvo daugiau kaip 20 tūkst. žmonių.
Krikščionybės ištakos Antakijoje minimos Apaštalų darbų knygoje, tačiau po nelaimės dalis tikinčiųjų pradėjo svarstyti apie išvykimą iš regiono.
Kai kurie bendruomenės nariai teigė, kad valstybės pagalba pirmiausia buvo skiriama musulmonams, todėl krikščionių mažuma jautėsi palikta nuošalyje.
Tarptautinės organizacijos „Global Christian Relief“ partneriai ėmėsi iniciatyvos padėti krikščionims likti savo tėvynėje ir atkurti pragyvenimo šaltinius.
Parama leido įsteigti arba atkurti devynis smulkiuosius verslus, taip suteikiant darbo mažiausiai 46 žmonėms ir prisidedant prie vietos ekonominio stabilumo.
Parama leido įsteigti arba atkurti devynis smulkiuosius verslus, taip suteikiant darbo mažiausiai 46 žmonėms ir prisidedant prie vietos ekonominio stabilumo.
Šie verslai ne tik suteikia užimtumo, bet ir padeda patenkinti bendruomenės poreikius – aprūpina maistu, medicinos priemonėmis bei teikia fizinės terapijos paslaugas.
Viena iš paramos gavėjų, Meryem*, per žemės drebėjimą neteko savo grožio salono, į kurį buvo investavusi santaupas, tačiau gavusi pagalbą galėjo atnaujinti įrangą ir iš naujo pradėti veiklą.
Kitas paramos gavėjas, vaistininkas Isaac*, po nelaimės neteko namų ir artimųjų, tačiau pirmosiomis dienomis toliau dalijo vaistus bendruomenei, o vėliau atidarė naują vaistinę.
Atgauta galimybė dirbti ir tarnauti kitiems daugeliui krikščionių tapo vilties ženklu, leidžiančiu likti savo krašte ir su pasitikėjimu žvelgti į ateitį.
*vardai pakeisti.
