Graži moteris olimpiadoje atliko savo puikią programą moterų vienetų dailiojo čiuožimo varžybose. „Ponai, deja, ji ištekėjusi“, – teatrališkai atsiduso vokiečių komentatorius – ir jau parą plaunasi nuo kaltinimų seksizmu lavinos, gailisi, aiškinasi, atsiprašinėja…
Už ką jis atsiprašinėja? Kur čia komentatoriaus seksizmas?
Ar jis ką nors pasakė apie vyrų teisę į smurtą? Apie tarnybinį moters vaidmenį vyro atžvilgiu? Ar jo žodžiuose buvo panieka? Bandymas pažeminti moterį ją erotizuojant?
Ne? Tai kur problema?
Ironiškai konstatuojant, kad graži ir žavi moteris ir toliau (ir per amžius) traukia vyrus? O taip, tai – tikras traumuojantis atradimas. Juk niekas to net nenutuokė.
Naujoji dviveidystė (apsimetantis „naująja etika“) viešpatauja, ir mes esame šios naujausios beprotybės, neturinčios nieko bendra su kova už moterų teisių lygybę, normalizavimo stadijoje.
Šis gyvuliškas rimtumas ir visai nejuokinga agresija vadina save feminizmu, tačiau tiesiogiai primena anekdotą apie girtuoklį, kuris ieško raktų ne ten, kur juos pametė, o po žibintu, nes ten šviesiau.
Apspjaudyti vokiečių komentatorių – žinoma, saugus ir beveik garantuotai laimimas reikalas. Bet, Dieve mano, kaip išgirsti tuos reiklius tonus talibų ir ajatolų atžvilgiu, pamatyti tą atkaklumą kovojant su moterų genitalijų žalojimu ir „nužudymais dėl garbės“…
Kaip paversti šią rėksmingą energiją bandymais pagaliau išlaisvinti Irano žmogaus teisių gynėją ir advokatę Nasrin Sotoudeh, prieš daugelį metų nuplaktą ir įkalintą už tai, kad gynė moteris, protesto ženklan nusiėmusias hidžabus; noru sužinoti, kaip gyvena buvusi čečėnų mergaitė, dvylikos metų ištekinta už Kadyrovo pulkininko; reikalavimais surasti ir nubausti „Hamas“ prievartautojus, spalio 7-osios „herojus“…
Bet apie ką aš čia. Su Kataru ir ajatolomis – kur atsisėsi, ten ir nulipsi (o prieš Ramzaną dar ir atsiprašyti teks), o čia – tokia patogi proga: komentatorius išsidavė, kad priklauso vyriškai lyčiai!
Štai koks niekšas, pagalvokite tik.
