Tarptautinė žmogaus teisių organizacija „ADF International“ pasmerkė Turkijos sprendimą atmesti Europos Parlamento rezoliuciją dėl užsienio krikščionių išsiuntimo. Kritikai šią politiką vadina „išpuoliu prieš krikščionis“ ir ragina užtikrinti teisingą procesą bei religijos laisvę.
Rezoliucijoje nagrinėjami mažiausiai 300 užsienio krikščionių pastorių, misionierių ir jų šeimų atvejai. Jie buvo deportuoti arba jiems uždrausta sugrįžti, remiantis administracinėmis priemonėmis – vadinamaisiais N 82 ir G 87 saugumo kodais.
Europos Parlamentas šį mėnesį rezoliuciją priėmė 502 balsais prieš 2. Dokumente išreikštas susirūpinimas dėl nacionalinio saugumo priemonių naudojimo ribojant pagrindines teises, įskaitant religijos laisvę.
Turkijos užsienio reikalų ministerija atsakė, kad teiginiai apie žodžio ir religijos laisvės pažeidimus „prieštarauja faktams“. Ministerija taip pat perspėjo, kad tokia kritika gali pakenkti Turkijos ir Europos Sąjungos santykiams.
Ankara pabrėžė, jog jokia užsienio institucija, įskaitant Europos Parlamentą, neturi teisės kištis į Turkijos teismo procesus.
„ADF International“ teigimu, Europos Parlamento nariai pažymėjo, kad asmenys buvo paskelbti grėsme nacionaliniam saugumui nepateikus įrodymų, nesurengus teismo ir nesuteikus veiksmingos apskundimo galimybės.
Diskusijos dar labiau suintensyvėjo, kai šį mėnesį Europos Žmogaus Teisių Teismas sutiko nagrinėti 20 bylų, susijusių su iš Turkijos išsiųstais ar į šalį neįleistas užsienio krikščionimis.
„ADF International“, daugelyje šių bylų teikianti teisinę pagalbą, teigia, kad saugumo kodai, paprastai taikomi įtariamiems terorizmu, buvo pritaikyti taikiems užsienio krikščionims, ilgą laiką teisėtai gyvenusiems Turkijoje.
Europos Parlamento nariai taip pat išreiškė susirūpinimą dėl ribotos teismų kontrolės, skaidrumo stokos ir ribotos galimybės susipažinti su bylose esančiais įrodymais.
Pastaraisiais metais užsienio krikščionims iš Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Pietų Korėjos, Lotynų Amerikos ir kitų Europos šalių buvo atsisakyta išduoti vizas arba jie buvo išsiųsti, nors neturėjo teistumo ar pradėtų teisminių procesų.
Per debatus Europos liaudies partijos narys Tomislavas Sokolas pareiškė, kad krikščionių deportacijos Turkijoje, grindžiamos nacionalinio saugumo motyvais, yra dar vienas išpuolis prieš krikščionis, kuriuos jis pavadino labiausiai persekiojama religine mažuma pasaulyje.
Rezoliucijoje pažymima, kad daugelis nukentėjusiųjų Turkijoje gyveno daugelį metų iki deportacijos ar draudimo sugrįžti.
Pastaraisiais metais užsienio krikščionims iš Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Pietų Korėjos, Lotynų Amerikos ir kitų Europos šalių buvo atsisakyta išduoti vizas arba jie buvo išsiųsti, nors neturėjo teistumo ar pradėtų teisminių procesų.
2024 metų Protestantiškų bažnyčių asociacijos žmogaus teisių pažeidimų ataskaitoje užfiksuoti 132 asmenys, kuriems savavališkai pritaikyti draudimo atvykti kodai vien dėl jų krikščioniško tikėjimo. Iš viso, ataskaitos duomenimis, paveiktų asmenų skaičius siekia 303.
Ataskaitoje taip pat dokumentuoti smurto, bauginimo ir diskriminacijos prieš krikščionis atvejai Turkijoje.
EŽTT turėtų nustatyti, ar šios deportacijos pažeidė religijos laisvės, šeimos gyvenimo ir teisingo proceso garantijas pagal Europos žmogaus teisių konvenciją.
