Turkijos musulmonai gegužės 13-ąją dalyvavo visuotinėse pamaldose, kurioms vadovavo aukščiausiasis Turkijos imamas Ali Erbašas. Pamaldos vyko buvusiame Stambulo Šventosios Sofijos sobore, kuris šiuo metu paverstas mečete.
Tai pirmasis kartas, kuomet musulmonų šventė, žyminti Ramadano pabaigą, švenčiama garsiajame Šv. Sofijos sobore Stambule, buvusiame Konstantinopolyje.
Pamaldų metu imamas Ali Erbašas rankoje laikė kardą, kuris simbolizuoja Osmanų įvykdytą Konstantinopolio užkariavimą 1453 m. Ramadano pabaigos proga vykusiose pamaldose dalyvavo šimtai turkų bei oficialūs valdžios atstovai.
Šventosios Sofijos soboras iki 2020 m. turėjo muziejaus statusą, tačiau Turkijos Aukščiausiasis teismas priėmė sprendimą jį atšaukti, o šalies prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas tuomet pareiškė, kad Stambule esantis soboras bus perduotas religinių reikalų direktoratui ir kad jame vėl galės vykti musulmonų pamaldos.
Šventosios Sofijos soboras iki 2020 m. turėjo muziejaus statusą.
Šv. Sofijos (Išminties) soboras, statytas VI a., buvo paverstas mečete, kai Konstantinopolį 1453 metais užkariavo Osmanų imperija. Nuo XX a. ketvirtojo dešimtmečio tuometinio Turkijos vadovo Mustafos Kemalio Atatiurko sprendimu šis objektas turėjo muziejaus statusą ir dešimtmečius sutraukdavo minias turistų iš viso pasaulio.
Jungtinės Valstijos, ES, Rusija, Graikija, keletas pasaulio religinių lyderių praėjusių metų liepą pasmerkė Šv. Sofijos soboro virsmą mečete. R. T. Erdoganas visą kritiką atmetė kaip kišimąsi į Turkijos vidaus reikalus.
Šv. Sofijos soboras yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Iki XVI a. soboras buvo didžiausia katedra pasaulyje.
