Energetikos kainoms verslui sušvelninti šių metų paskutinįjį bei kitų metų pirmąjį ketvirtį planuojama skirti beveik 2,5 mlrd. eurų, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Matant situaciją, kurią turime šiandien ir norint palaikyti bendrą konkurencingumą Europos Sąjungoje, kadangi kitos šalys imasi tam tikrų sprendimų, tai neišvengiamai veikia ir Lietuvos verslą, todėl yra siūlomas papildomas paketas, kuris yra susijęs su šių metų paskutiniu ketvirčiu ir kitų metų pirmu ketvirčiu“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė G. Skaistė, pristačiusi kitų metų valstybės biudžetą.
„Bendras poveikis, kuris yra siūlomas su naujomis priemonėmis, yra apie 2,5 milijardo eurų“, – teigė ministrė.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė spaudos konferencijoje sakė, kad Vyriausybė paramą verslui pradės teikti nedelsiant.
„Panašu, kad pavyks šią žiemą išgyventi ir verslas galės jaustis saugiau. Vyriausybė startuoja su priemonėmis ne tik kitų metų biudžete, bet ir šiuo metu, nuo spalio. Mūsų tikslas išlaikyti verslą gyvybingą, išlaikyti darbo vietas, išlaikyti verslą konkurencingumą“, – kalbėjo A. Armonaitė.
Tiems verslams, kurių sąnaudos energetikai sudaro ne mažiau nei 10 proc., nuo penktadienio siūlomos „mokestinės atostogos“.
„Mokesčių išieškojimas bus sustabdytas pusei metų ir už tą laikotarpį bus galima nemokėti mokestinių palūkanų“, – teigė G. Skaistė.
„Per šiuos du ketvirčius įmonės galėtų pasinaudoti apie 1,2 mlrd. eurų lėšų savo apyvartumui palaikyti ir gaunant beprocentę paskolą tokiu būdu“, – pridūrėji.
Apie 600 mln. eurų taip pat planuojama skirti verslui saulės elektrinių diegimui – tam numatoma skolintis iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (RRF).
„Jeigu bus poreikis ir verslas imliai naudosis šia priemone, galimybių pasiskolinti daugiau ir padėti verslui prisitaikyti prie šitos situacijos taip pat yra“, – sakė G. Skaistė.
„Planuojame išvystyti papildomai apie 600 megavatų pajėgumų verslui, investicijos turėtų įplaukti per tris metus“, – kalbėjo ministrė.
Kompensuoti daliai išaugusių elektros kainų verslui nuo šių metų spalio iki kitų metų kovo (imtinai) numatoma skirti 446 mln. eurų.
Pagal siūlomą modelį pusė elektros kainos, viršijančios 24 centus už kilovatvalandę elektros kainos šių metų paskutinįjį ketvirtį ir 28 centus kitų metų pirmąjį ketvirtį, būtų kompensuojama iš valstybės biudžeto.
„Manome, kad tai padės suteikti atokvėpį verslui, taip pat tikimės horizontalių europinių sprendimų tam, kad energetikos kainos mažėtų ilguoju laikotarpiu“, – teigė G. Skaistė.
Dar 60 mln. eurų planuojama skirti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos pratęsimui pusei metų maitinimo paslaugoms, 6 mln. eurų – PVM lengvatai kultūros, poilsio ir sporto renginius organizuojantiems fiziniams ir juridiniams asmenims.
„Toks siūlymas (pratęsti PVM lengvatą pusei metų maitinimo paslaugoms – BNS) yra kompromisinis, įvertinant įvairius požiūrius, kuriuos turėjome Vyriausybėje. (…) Lengvatos atsisakymas ne šildymo sezono metu turbūt būtų paprastesnis“, – sakė finansų ministrė.
Taip pat dar šiais metais planuojama energijai imlioms įmonėms iš 2022-ųjų biudžeto skirti 30 mln. eurų subsidijų.
„Ši priemonė bus skirta toms įmonėms, kurios yra įvardytos vadinamajame karo komunikate – itin imlioms energijai įmonėms – pavyzdžiui, stiklo gamyba ar siuvimo įmonės ir panašios“, – kalbėjo ministrė.
Pasak jos, subsidiją gaus apie 1,5 tūkst. įmonių, grąžinant dalį anksčiau sumokėtų mokesčio. Anot ministrės, tikėtina, kad subsidijos bus susietos su dalimi praėjusiais metais sumokėto gyventojų pajamų mokesčio ir pelno mokesčio.
G. Skaistės teigimu, pirminis planas yra tokioms subsidijoms nustatyti 0,5 mln. eurų „lubas“ bei 500 eurų „grindis“.
Pasak G. Skaistės, įmonės šiuo metu taip pat gali gauti 50 mln. eurų apyvartines ir investicines paskolas pagal karo komunikatą, be to rengiama 31 mln. eurų priemonė, leisianti skolintis žemės ūkio sektoriaus įmonėms.
Vyriausybė kitų metų valstybės biudžeto projektą svarstys vėliau penktadienį, po to jam turės pritarti Seimas.
