Kaip informuoja Kauno arkivyskupija, „lygiai prieš 95-erius metus – 1926 m. balandžio 4 d. popiežiaus Pijaus XI apaštališkąja konstitucija Lituanorum gente (liet. „lietuvių tauta“) buvo paskelbta apie Lietuvos bažnytinės provincijos įsteigimą”. Arkivyskupijos puslapyje primenama, kad „iki tol buvusi Žemaičių vyskupija šia popiežiaus bule buvo padalyta į metropolinę Kauno arkivyskupiją ir sufraganines vyskupijas: Panevėžio, Telšių, Kaišiadorių (pastaroji sudaryta iš Lietuvos pusėje likusios Vilniaus vyskupijos parapijų) ir Vilkaviškio (iš Lietuvai tekusios Seinų vyskupijos dalies)”.
Taigi Kauno arkivyskupijos įsteigimo data – 1926 m. balandžio 4-oji. Idomu tai, kad iki to laiko „jos teritorija priklausė Žemaičių vyskupijai, o carinė valdžia XIX a. antrojoje pusėje šios vyskupijos centrą, kunigų seminariją ir patį vyskupą Motiejų Valančių, kurio gimimo 220-ąsias metines šiemet minime, buvo perkėlusi į Kauną”.
Kauno arkivyskupijos puslapyje pasakojama, kad „šiomis buvusiomis sunkiomis istorinėmis aplinkybėmis, o vėliau išmintingu popiežiaus Pijaus XI sprendimu ir jo deleguoto apaštalinio vizitatoriaus arkivyskupo Jurgio Matulaičio MIC rūpesčiu nuo 1926 m. balandžio 4-osios gyvavimą pradėjo pirmoji Lietuvos istorijoje savarankiška Katalikų Bažnyčios provincija, o su ja ir metropolinė Kauno arkivyskupija, kurios centru tapo besikuriančios Lietuvos Respublikos laikinoji sostinė Kaunas”.
Kauno arkivyskupijai ir visai Lietuvai, Bažnyčios ir valstybės santykių normalizavimui ypatingai nusipelnė dabar jau palaimintasis Jurgis Matulaitis.
Taip pat labai svarbu paminėti, kad Kauno arkivyskupijai ir visai Lietuvai, Bažnyčios ir valstybės santykių normalizavimui ypatingai nusipelnė dabar jau palaimintasis Jurgis Matulaitis. Kaip pažymima, „Jis ne tik parengė Lietuvos bažnytinės provincijos sutvarkymo projektą bei pristatė jį popiežiui Pijui XI Romoje, bet Kaune rengė ir vadinamąjį konkordatą – tarpvalstybinę sutartį tarp Šventojo Sosto ir Lietuvos. Nespėjęs jos užbaigti susirgo ir 1927-ųjų sausio 27-ąją iškeliavo į dangiško Tėvo namus”. „Beje, pal. Jurgis Matulaitis būtent Kauno katedroje 1918-ųjų gruodžio 1-ąją priėmė vyskupo šventimus, o išsyk po mirties čia buvo palaidotas. Be to, šių metų balandžio 13-ąją minėsime 150-ąsias jo gimimo metines”, – tęsiama arkivyskupijos įraše.
Kauno arkivyskupijos puslapyje taip pat pasakojama, kad „ypatingu ryšiu su Lietuva susijęs ir labai svarbų sprendimą Bažnyčiai Lietuvoje padaręs popiežius Pijus XI, dar būdamas kardinolas Achille Ratti, kaip Šventojo Sosto vizitatorius Lietuvai 1920-aisiais lankėsi Kaune”.
Taip pat primenama, kad 2020 m. vasarį seminarijoje buvo pašventinta šios prieš 100-metį vykusios viešnagės atminimo lenta. „Šia proga dabartinis apaštalinis nuncijus Lietuvoje arkivyskupas Petaras Antunas Rajičius sakė, jog popiežius Pijus XI savo aktais – Lietuvos bažnytinės provincijos įsteigimu 1926 m. bei Šventojo Sosto konkordato su Lietuva pasirašymu 1927 m. – „prisidėjo prie vietinės Bažnyčios perorganizavimo, ir tuo pat metu tai buvo galutinis Lietuvos Respublikos nepriklausomybės patvirtinimas tarptautiniu lygmeniu. Nepaisant sunkių laikų viso to pradžios, Šventasis Tėvas norėjo padėti tiek Bažnyčiai, tiek valstybei įsikurti ant tvirtų pamatų“.
