Pentagonas penktadienį paskelbė skirsiantis Ukrainai dar 820 mln. dolerių (786 mln. eurų) vertės ginkluotės ir šaudmenų, tęsiantis įnirtingoms Kyjivo ir Rusijos pajėgų kautynėms rytų ir pietų frontuose.
Į jau 14-ąjį pagalbos ginkluote Ukrainos kariuomenei paketą įtrauktos dvi oro erdvės gynybos sistemos, daugiau raketų praeitą mėnesį Kyjivo gautoms tiksliai nutaikomoms salvinės raketų ugnies sistemoms, iki 150 tūkst. 155 mm kalibro artilerijos sviedinių, taip pat keturi papildomi priešbateriniai radarai.
Trumpo ir vidutinio nuotolio oro erdvės gynybos sistemos NASAMS yra sukurtos JAV bendrovės „Raytheon“ ir Norvegijos „Kongsberg Defence & Aerospace“.
Šios sistemos, kurių raketų paleidimo įrenginiai yra valdomi per atstumą, turi padėti Ukrainos pajėgoms apsiginti nuo pilotuojamų ir bepiločių orlaivių, taip pat sparnuotųjų raketų.
„Jungtinės Valstijos toliau dirba su sąjungininkais ir partneriais, kad užtikrintų Ukrainai pajėgumus, atitinkančius besivystančius reikalavimus mūšio lauke“, – sakoma Gynybos departamento atstovo spaudai Toddo Breasseale’o (Todo Bresilo) pranešime.
Pentagonas „pripažįsta Norvegijos bendradarbiavimą, siekiant įgalinti Jungtines Valstijas atlikti modernių oro gynybos sistemų istorinį perdavimą , padėsiantį Ukrainai apsiginti nuo Rusijos brutalių oro atakų“, pridūrė atstovas.
Paskelbus apie naujus planus perduoti Ukrainai ginkluotės iš JAV kariuomenės atsargų, karinės pagalbos, Vašingtono suteiktos Kyjivui nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną, bendra suma išaugo iki 6,9 mlrd. dolerių (6,62 mlrd. eurų).
Norvegija skirs dar beveik milijardą eurų pagalbos
Norvegija paskelbė skirsianti Ukrainai dar beveik milijardą eurų pagalbos per dvejus metus, penktadienį šioje šioje šalyje apsilankius norvegų premjerui Jonas Gahrui Store (Jonui Gahrui Stiorei).
10 mlrd. Norvegijos kronų (960 mln. eurų) suma, papildysianti anksčiau Oslo skirtus pagalbos paketus, bus skirta „humanitarinei pagalbai, šalies atstatymui, ginklams ir Ukrainos institucijų funkcionavimui“, sakoma Norvegijos vyriausybės pranešime.
„Esame išvien su Ukrainos žmonėmis, – sakoma J. G. Store pranešime. – Padedame remti Ukrainos kovą už laisvę. Jie kaunasi už savo šalį, bet taip pat už mūsų demokratijos vertybes.“
Norvegijos premjeras apsilankė Kyjive ir Jahidnėje – karo nuniokotame Ukrainos kaime.
J. G. Store sakė, kad vaizdai Jahidnėje atrodo „kaip žvilgsnis į pragarą žemėje“, premjero žodžius citavo Norvegijos naujienų agentūra NTB.
Oslas trečiadienį pranešė pasiųsiantis Ukrainai tris salvinės raketų ugnies sistemas. Ši ginkluotė Kyjivui labai reikalinga, Ukrainos pajėgoms stengiantis atremti Rusijos puolimą rytiniame Donbaso regione.
Ukraina prašo Turkijos sulaikyti su Rusijos vėliava plaukiojantį prekinį laivą
Ukraina penktadienį paprašė Turkijos sulaikyti su Rusijos vėliava plaukiojantį prekinį laivą, kuris, Kyjivo teigimu, išplaukė iš Maskvos okupuoto uosto.
Jūrų eismą stebinčiose interneto svetainėse buvo matyti, kad laivas „Žibek Žoly“ išmetė inkarą maždaug už kilometro nuo Turkijos Juodosios jūros Karasu uosto.
Be to, remiantis jų informacija, laivas įjungė savo atsakiklius tik likus maždaug 12 valandų iki priartėjimo prie Turkijos.
Ukrainos ambasadorius Turkijoje teigė, kad laivas išplaukė iš Rusijos okupuoto Ukrainos Berdiansko uosto.
„Remdamiesi Ukrainos generalinės prokurorės nurodymu, paprašėme Turkijos pusės imtis atitinkamų priemonių“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė ambasadorius Vasylis Bodnaras.
„Esu įsitikinęs, kad (Turkijos) priemonės užkirs kelią bandymams pažeisti Ukrainos suverenitetą“, – pridūrė jis.
Marinetraffic.com svetainėje teigiama, kad 140 metrų ilgio krovininis laivas plaukė su Rusijos vėliava.
Praėjusį mėnesį V. Bodnaras apkaltino Turkiją, kad ši perka grūdus, kuriuos invaziją surengusi Rusija pavogė iš Ukrainos.
Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlu) praėjusią savaitę pareiškė, kad Ankara tiria pranešimus apie Rusijos atgabentus ukrainietiškus grūdus, pasiekusius jos Juodosios jūros krantus.
Tačiau jis pridūrė, kad Turkijai iki šiol nepavyko rasti jokių pavogtų ukrainietiškų grūdų siuntų.
Maskvos primestos vietos administracijos pareigūnas ketvirtadienį paskelbė, kad iš Ukrainos Berdiansko uosto, šiuo metu kontroliuojamo Rusijos pajėgų, išplaukė laivas, gabenantis 7 000 tonų grūdų krovinį.
„Po daugelio mėnesių pertraukos pirmasis prekinis laivas paliko Berdiansko komercinį uostą – 7 000 tonų grūdų keliauja į draugiškas šalis“, – per platformą „Telegram“ parašė prorusiškos vietos administracijos vadovas Jevgenijus Balickis.
Remiantis marinetraffic.com svetainėje pateikiama informacija, „Žibek Žoly“ gali gabenti kiek didesnį nei 7 000 tonų krovinį.
Berdianskas yra Azovo jūros uostamiestis Ukrainos pietrytinėje Zaporižios srityje.
Rusija šiuo metu kontroliuoja dideles teritorijas Zaporižios srityje ir pietinėje Chersono srityje; jas stengiamasi prievarta integruoti į Rusijos ekonomiką.
Rusijai vasario pabaigoje pradėjus invaziją, Ukraina, viena pagrindinių žemės ūkio produktų eksportuotojų, nebegali išgabenti savo grūdų Juodąja jūra dėl Maskvos vykdomos uostų blokados ir minų laukų.
Ši krizė dar labiau skatina maisto produktų kainų augimą visame pasaulyje ir smarkų infliacijos padidėjimą.
Ukraina kaltino Rusiją ir jos sąjungininkus vagiant jos grūdus ir tuo prisidedant prie pasaulinio maisto stygiaus.
Jungtinės Tautos perspėjo, kad šiuo metu labiausiai veikiamos neturtingesnės Afrikos šalys, smarkiai priklausomos nuo Rusijoje ir Ukrainoje užauginamų kviečių.
Maskva savo ruožtu neigia blokuojanti prekinius laivus ir tvirtina, kad maisto krizę visų pirma kursto Vakarų šalių sankcijos Rusijai.
