Kovo 15 dieną Kauno kunigų seminarijoje vyko Kauno I dekanato kunigų konferencija. Daugiausia dėmesio skirta įvairiems Sutaikinimo sakramento šventimo aspektams ir dvasinio tikinčiųjų palydėjimo būtinybei aptarti. Nemažai dėmesio skirta ir šių dienų aktualijoms – parapijų pasirengimui priimti Ukrainos karo pabėgėlius.
Kaip įprasta, konferencija pradėta bendra Valandų liturgijos Dienine malda, kuriai vadovavo Kauno I dekanato dekanas monsinjoras teol. lic. Vytautas Grigaravičius.
Vėliau Kauno kunigų seminarijos rektorius kunigas dr. Ramūnas Norkus pasidalijo mintimis apie Sutaikinimo sakramento šventimą ir dvasinį tikinčiųjų palydėjimą. Kun. R. Norkus rėmėsi Apaštališkosios Penintenciarijos 2019 metais (keletą pastarųjų metų konferencija nevyko dėl pandemijos) rengtos konferencijos konfesarijams medžiaga.
Švenčiant Sutaikinimo sakramentą labai svarbu suvokti, kad mūsų šventėjimas – tai nuolatinis dalyvavimas Dievo gyvenime. Tą svarbu liudyti ir perteikti penintentams. Kunigas – Kristus – švelnumo ir gailestingumo tarnas, tiek gydytojas, tiek ir teisėjas. Šio sakramento šventimo metu kryžius tampa gyvenimu – Meilės jungtimi su Dievu. Labai svarbu pagelbėti penintentams atpažinti Dievo malonės ir veikimo ženklus konkrečiose jų gyvenimo situacijose, augti Šventojoje Dvasioje.
Tačiau daugelis žmonių Sutaikinimo sakramento bijo, vengia jį dažnai švęsti. Kas galėtų paskatinti žmones dažniau švęsti šį sakramentą? Pirmiausia pažymėta bendruomeniškumas ir atleidimo liudijimas. Kiekvienam reikia atsakyti į klausimą: ar tikiu susitaikymu? Sutaikinimo sakramento šventimą reikia išgyventi visiems, tiek penintentams, tiek ir konfesarijams.
Prelegentas pasidalijo ir keliais praktiniais Sutaikinimo sakramento šventimo akcentais: kunigo prieinamumu; vilties ir kitokio kelio nurodymu; pasitikėjimo svarba. Pasak prelegento, ne kiekvieną kartą tinka tie patys receptai ir būdai: su kiekvienu penintentu reikia kalbėtis pagarbiai ir subtiliai, tam tikra prasme perkeliant juos ant žemės, tačiau ir suvokiant, kad nuodėmės jausmo praradimas dar nereiškia tikėjimo praradimo.
Konferencijos pabaigoje aptarti einamieji klausimai. Daug dėmesio skirta pastarojo meto problemoms ir iššūkiams. Kunigai tarėsi ir pasidalijo įžvalgomis, kaip geriau pasirengti pabėgėlių iš Ukrainos priėmimui ir apgyvendinimui parapijose.
