Kaip kovojo už laisvę mūsų tėvai ir seneliai? Plati, išsami „lietuviškai nudažyta“ (pagal J. Aistį) Lietuvos laisvės atgavimo ir lietuvybės gynimo istorija dar neparašyta, išskyrus gal „Šapokos“ (tai kolektyvinis darbas) metmenis. Ne veltui sovietų laikais kgbistai ne vieno žmogaus yra klausę: ar turite Šapokos istoriją?
Šis mano „Įvadas“ ne istorija, aš tik seku J. Aisčio, A. Smetonos ir daugelio kitų lietuvių pėdomis ir agituoju už tai, kad istorija būtų ne tik objektyvi, mokslinė, bet ir išaiškinta lietuvybės interesų gynimo tikslu; net ir neigiami praeities dalykai, supratus jų priežastis, naudingi ateičiai, kaip kad patalogoanatominiai tyrimai gydant ligas. Tuo labiau naudingi teigiami dalykai, dažnai nutylimi arba iškraipomi lietuvybės nedraugų.
Istorijos žinovas man sakė, kad vieną geriausių istorijų masiniam vartojimui yra parašęs Lenkijos lietuvis Bronius Makauskas. Joje yra įdomių, mažai žinomų dalykų. Pavyzdžiui, kad lenkai privertė lietuvius pasirašyti Liublino uniją grasindami karu. Ir lietuvių ponai pasidavė. Kitas pateikiamas faktas vokiečių okupantai Pirmojo pasaulinio karo metu Lietuvoje įkūrė apie tūkstantį pradinių mokyklų. Nustebino tik B. Makausko teiginys, kad „paspirti į šoną demokratiniai krašto valdymo principai tą nelemtą naktį (paskutinio Vyriausybės posėdžio, okupuojant šalį sovietų kariuomenei, metu mano pastaba) atskleidė tiesą, kad „karalius yra nuogas“. O „karalius“ tada buvo A. Smetona…
Kartais tarpukario Lietuvai priekaištaujama, kad ji buvo „per griežta“ nusikaltėliams ir išdavikams. Bet juk neįmanoma buvo būti „demokratišku“ tarp Hitlerio, Stalino ir lietuvybės smaugėjo Pilsudskio. Gal kaip tik priešingai, „nedemokratiškumo“ tada stigo?
Kažin ar teisingi teiginiai, kad A. Smetona buvo neryžtingas. Bepigu dabar kritikuoti. A. Smetonos veikla tuo kritiniu metu atitiko padėtį, agresoriaus akivaizdoje buvome palikti vieni, be didžiųjų pagalbos. Ir nederėjo to nutylėti. Priekaištus reikėjo pateikti krikdemams, valstiečiams liaudininkams ir kitiems „demokratams“.
Toliau galite skaityti visą Jono Gedimino Siauruko knygą „Mes viską apie jus žinome”.
