Per spaudos konferenciją, skirtą naujoms stebuklingų apsireiškimų vertinimo taisyklėms pristatyti, Tikėjimo mokymo dikasterijos prefektas kardinolas Manuelis Fernandezas atsakė į žurnalistų klausimus apie Mergelės Marijos apsireiškimus Medžiugorjėje (Bosnija ir Hercegovina).
Prelatas teigė, kad galutinis sprendimas dėl Medžiugorjės dar nepriimtas ir kad naujosios taisyklės supaprastins šį procesą. Fernandezas pridūrė, kad Lurdo, Fatimos Dievo Motinos ar Gvadalupės Švenčiausiosios Mergelės apsireiškimų atveju šių reiškinių pagarbos didėjimas nepriklausė nuo to, ar Bažnyčios institucijos paskelbė jų antgamtinę kilmę.
Istorija apie tariamus apsireiškimus Medžiugorjėje, mažame kaimelyje Mostaro ir Duvno vyskupijoje, prasidėjo 1981 m. birželio 24 d. Penkiolikmetė Ivanka Ivankovič ir šešiolikmetė Mirjana Dragičevič pasakojo, kad vaikščiodamos ant uolėtos Podbrdo kalvos pamatė moters figūrą ant nedidelio debesėlio. Netrukus prie abiejų mergaičių prisijungė Ivankos Ivankovič pusseserė Vicka Ivankovič.
Visos trys tvirtino, kad paslaptingą figūrą matė dar kartą, šį kartą su kūdikiu ant rankų. Jos iš karto atpažino ją kaip Mergelę Mariją. Tuomet dar trys paaugliai – Ivanas Dragičevičius, Jakovas Cholo ir Marija Pavlovič – įsiliejo į grupę tų, kurie tapo žinomi kaip regėtojai. Šeši jaunuoliai pasakojo, kad Mergelė Marija jiems pasirodė kaip Taikos Karalienė ir perdavė žinią, kurios esmė buvo raginimas susitaikyti ir atsiversti.
Pamažu kaimelis, žinomas tik apylinkių gyventojams, tapo piligrimų iš viso pasaulio vieta. Milijonai žmonių stovi ilgose eilėse laukdami galimybės atlikti išpažintį ir dalyvauja eucharistinėje adoracijoje; tuo pat metu Medžiugorjės apsireiškimai tapo skepticizmo ir pasipriešinimo objektu.
Didėjant susidomėjimui Mergelės Marijos žinia Medžiugorėje, 1991 m. Jugoslavijos vyskupai paskelbė vadinamąją Zadaro deklaraciją, kurioje teigė, kad iki tol atliktų tyrimų rezultatais negalima remtis teigiant antgamtinę apsireiškimų kilmę.
Vis dėlto kongregacija rekomendavo pasirūpinti, kad į Medžiugorję gausiai keliaujantys maldininkai turėtų užtikrintą deramą sielovadą.
2010 m. popiežiaus Benedikto XVI sprendimu buvo pradėtas naujas tyrimas, kurį iki 2014 m. atliko kardinolo Camillo Ruini vadovaujama komisija. Tyrimo rezultatai iki šiol nepaskelbti.
2017 m. popiežius Pranciškus pasiuntė į Medžiugorję savo specialųjį pasiuntinį – apaštališkąjį vizitatorių. Jo užduotis užtikrinti piligrimams su Bažnyčios mokymu suderinamą dvasinį palydėjimą. Iš pradžių šios pareigos buvo patikėtos lenkui arkivyskupui Henrykui Hoseriui, o nuo 2021 m. jį pakeitė italas arkivyskupas Aldo Cavalli.
Skirtingai nei Lurdas ar Fatima, Medžiugorjė turi tik paprastos parapijos statusą, nei vietos vyskupas, nei popiežius kol kas nemano, kad jai turėtų būti suteiktas šventovės statusas.
Tačiau Pranciškus jau 2019 m. panaikino iki tol buvusį draudimą rengti oficialias piligrimines keliones į Medžiugorję. Tad dabar tikinčiųjų grupes gali oficialiai lydėti kunigai ir vyskupai, kurių Vatikanas tik prašo nekurti įspūdžio, kad „piligrimystės patvirtina apsireiškimus“.
