Tėvas Julio Fernándezas Techera, jėzuitų kunigas ir Urugvajaus katalikiškojo universiteto rektorius, parašė sparčiai išplitusią kritinę esė apie Jėzaus Draugiją, kurioje perspėja, kad 1534 m. šventojo Ignaco Lojolos įkurtas ordinas išgyvena „stiprų nuosmukį“.
57 metų kunigo esė pavadinta „Ad Usum Nostrorum III“ („Mūsų labui III“) ir skirta jo broliams jėzuitams. Dokumentą, kuris iš pradžių buvo platinamas Jėzaus Draugijoje, neseniai savo tinklaraštyje Infovaticana paskelbė ispanų žurnalistas Francisco José Fernández de la Cigoña.
Tai trečiasis dokumentas iš serijos, kurią Fernándezas pradėjo 2022 m., kai parašė pirmąjį rašinį („Ad Usum Nostrorum“), pažymėdamas, kad ilgą laiką jautėsi nepatenkintas padėtimi Jėzaus Draugijoje, ir kartu leisdamas suprasti, kad jis neišgyvena pašaukimo krizės ir negalvoja apie pasitraukimą.
Antrąją esė jis paskelbė po metų, 2023 m. balandį. Tame tekste jis išreiškė dėkingumą už daugybę gautų atsakymų, taip pat ir iš jaunų jėzuitų, ir net tokių, kurie su juo nesutiko, bet dėkojo už galimybę diskutuoti ir siūlyti peržiūrėti draugijos situaciją.
Trečiasis Fernándezo rašinys datuotas balandžio 22 d. Naujojo teksto paantraštė „Keletas svarstymų apie ‚De Statu Societatis 2023‘ (“Apie draugijos būklę 2023 m.„)“ – tai nuoroda į praėjusių metų gegužę Lojoloje (Ispanija) Jėzaus Draugijos generalinio vyresniojo, šiuo atveju venesueliečio kunigo Arturo Sosa, kartu su prokurorais (vertinančiais ordino būklę) parengtą bendrą ataskaitą.
Pasak Fernándezo, bendrojo pranešimo apie Jėzaus Draugiją vizija „galėtų būti pasaulietinio analitinio centro, susijusio su kairiąja politine partija ar pažangia NVO (nevyriausybine organizacija), pasaulėžiūra“.
„Tame [vertinime] nerasime jokios antgamtinės ar transcendentinės perspektyvos, kurios būtų galima tikėtis iš religinio, apaštališkojo ir kunigiškojo ordino“, – apgailestavo jis.
„Dabartiniame jėzuitų sielovados gyvenime, skelbiamuose dokumentuose ir duodamose gairėse yra daug ženklų, kurie sudaro įspūdį, kad esame nevyriausybinė organizacija, o ne vienuolinis ordinas“, – pabrėžė Fernandezas.
Fernandezo nuomone, Jėzaus Draugija „išgyvena stiprų nuosmukį. Ji to nežino arba nenori žinoti, o tai yra tas pats. Ji nori tikėti, kad tokia yra visų kitų ją supančių Bažnyčios tikrovių padėtis ir kad todėl ji yra tokia, kokia turėtų būti“.
Jo nuomone, draugijos vadovybė „bijo, kad jei ji aiškiai kalbės visam ordinui, jos nariai nukentės ir nusivils. Vadovai „mieliau palaiko fikciją, kad viskas klostosi gerai, negu rizikuoja pripažinti vienuolinį ir apaštalinį draugijos nuosmukį“.
Kalbėdamas apie jėzuitų 2023 m. generalinę ataskaitą, Fernándezas atkreipė dėmesį į tai, kad „visame šiame ilgame, daugiau kaip 24 000 žodžių turinčiame dokumente nė karto nepavartojamas žodis ‚kunigas‘ ir tik du kartus ‚kunigystė‘, ir tik tam, kad būtų padaryta nuoroda, atskirianti kunigystę draugijoje ir diecezinę kunigystę“.
„Manau, kad mūsų požiūris yra savižudiškas: mes norime pašaukimų į kunigystę draugijoje, bet nenorime kalbėti apie tai, kad esame kunigai”, – pabrėžė jis.
Esė pabaigoje Fernándezas primena, kad jėzuitai „turi nuostabią ir Bažnyčiai reikalingą charizmą, vienuolinę, apaštalinę ir kunigišką charizmą. Turime ją susigrąžinti ir ja gyventi su aistra, drąsa ir dosnumu“.
„Norint tai pasiekti, būtina kalbėti laisviau, aiškiai reikšti tai, ką patiriame ir galvojame, ir nustoti būti politiškai korektiškiems.“
