Žinomos religijos laisvę ginančios organizacijos vadovas kaip didžiausią grėsmę religijos laisvei Jungtinėse Amerikos Valstijose ir visame pasaulyje įvardijo „woke” (liet. nutildymo) kultūros, kuri teigia, kad galima nutildyti nesutinkančius žmones, dominavimą”.
Michaelas Farrisas (Maiklas Farisas), organizacijos „Alliance Defending Freedom” prezidentas ir vykdomasis direktorius, interviu latskleidė religijos laisvės padėtį šalyje ir užsienyje prieš ketvirtadienį Vašingtone vykusį antrąjį metinį Tarptautinį aukščiausiojo lygio susitikimą dėl religijos laisvės.
Aiškindamas, kad daugelis žmonių, ypač krikščionių, atsiduria „priešakyje pastangų juos nutildyti, dėl to jie praranda karjerą” ir „neturi galimybės net išsakyti savo nuomonės viešojoje visuomenėje”, M. Farrisas sako, kad „woke” kultūros, kuri mano, kad galima nutildyti nesutinkančius žmones, dominavimas yra labai pavojingas daugeliu atžvilgių žodžio ir religijos laisvei.
M. Farrisas teigia, kad didžiausia grėsmė religijos laisvei yra „woke” kultūros imperializmas. „Totalitarinės nuotaikos”, slypinčios už „woke” kultūros, apima ir kitose šalyse vyraujančias ortodoksijas: „Pavyzdžiui, Indijoje hinduistinis nacionalizmas veikia labai, labai šiurkščiai ir bando uždaryti kitaip mąstančius žmones.”
„Vos prieš kelias savaites buvau Indijoje ir susitikau su jaunu vyru, kurį policija sumušė už tai, kad jis tiesiog garsiai meldėsi kaimyninio daugiabučio balkone, – sakė jis. – Jis buvo apkaltintas prievartinio atsivertimo nusikaltimu. Jis tik meldėsi už savo dėdės išgydymą.”
M. Farrisas paminėjo hinduistų nacionalistų netoleranciją Indijoje, taip pat budulių kultūrą JAV kaip pavyzdžius, kad „pasaulyje vyrauja nuotaikos, kai netoleruojama nuomonių įvairovė. Daromas spaudimas laikytis bet kokio konkrečioje šalyje vyraujančio požiūrio, nesvarbu, ar tai būtų hinduistų nacionalizmas, ar kairiųjų kultūrinis wokeizmas.”
„Laikykitės savo nuomonės arba susidurkite su pasekmėmis – tokia nuotaika vyrauja pernelyg daugelyje pasaulio vietų”, – sakė jis, pabrėždamas, kad „tai palyginti nedidelė, labai balsinga, labai pikta mažuma, kuri nori nutildyti žmones, ypač JAV.
Laikykitės savo nuomonės arba susidurkite su pasekmėmis – tokia nuotaika vyrauja pernelyg daugelyje pasaulio vietų.
„Nemanau, kad dauguma amerikiečių tam pritaria”, – pridūrė jis, pažymėdamas, kad „didžiosios šalies dalies pažadinimas, kad suprastų, kas vyksta”, yra būtinas žingsnis siekiant pakeisti netolerancijos tendenciją, nes „dauguma amerikiečių vis dar širdies gilumoje tiki, kad kiekvienas turi teisę sakyti, ką nori, ir nepatirti minios smurto pasekmių”.
M. Farrisas priminė, kad anksčiau šiais metais vieną iš jo kolegių, generalinę patarėją Kristen Waggoner (Kristen Veigoner), minia bandė „užčiaupti”, kai ji kalbėjo Jeilio teisės mokyklos studentams. Kartu jis išreiškė viltį, kad „Amerika gali įsiklausyti į savo saugotojus ir neklausyti žmonių, kurie iš tikrųjų nori siekti, mano nuomone, neamerikietiškos pozicijos – nutildyti tuos, su kuriais nesutinka”.
Sutikdamas, kad „krikščionys, kurie laikosi biblinių pažiūrų į lytiškumą, lytį ir abortus, nėra toleruojami viešojoje erdvėje”, M. Farrisas įvardijo „daugumą koledžų miestelių arba valstybinių mokyklų” kaip priešiškiausią aplinką tokių pažiūrų žmonėms: „Labai, labai sunku išsakyti savo krikščioniškas pažiūras, nes už tai yra baudžiama”.
„Dabar gera žinia yra ta, kad mes laimime nemažai tokių kovų teismuose, tačiau kultūra šiuo metu yra gana slegianti, – pridūrė jis. – Tuo tarpu galutinė pergalė teismuose gerėja”.
M. Farrisas išsamiai išdėstė savo susirūpinimą Amerikos švietimu, pažymėdamas, kad jau 40 metų „bylinėjasi” bylose, kuriose tėvai ir mokyklos bei mokytojai ginčijasi dėl to, ko valstybinėse mokyklose mokoma apie lytį ir lytiškumą. „Tam tikru lygiu tai vyksta jau mažiausiai tiek laiko”, – teigė jis.
„Padėtis pablogėjo ir tikriausiai svarbiausias faktas yra tai, kad daug tėvų, milijonai tėvų tapo kur kas sąmoningesni dėl to, kas vyksta valstybinėse mokyklose, stebėdami, ką jų vaikai mokosi internete per COVID pandemijos uždarymus namuose. Dėl to labai padidėjo tėvų informuotumas ir jų dalyvavimas švietime. Manau, kad pokyčiai, kuriuos dėl to matysime švietimo politikoje, ilgainiui bus gana reikšmingi.”
M. Farrisas sakė, kad vienas jau įvykęs švietimo politikos pokytis – per pastaruosius kelerius metus dvigubai padaugėjo namuose mokomų mokinių: „Nuo 5 proc. mokyklinio amžiaus gyventojų padaugėjo iki maždaug 10 proc.”.
„Tam tikras segmentas tikriausiai sugrįš, tačiau tiek kritinės rasių teorijos, tiek kritinės lyčių teorijos, buvimas valstybinėse mokyklose taip sparčiai išaugo, kad, manau, grynoji tendencija bus ta, kad vis daugiau mokinių mokysis namuose”, – prognozavo jis. – Tai yra reiškinys, kuris išliks, įsitikinęs M. Farrisas.
