„Open Doors” tarnyba praneša, kad 2020-2023 m. iš Turkijos buvo išsiųsti mažiausiai 75 užsienio krikščionys darbuotojai ir jų šeimos. Protestantų bažnyčių asociacijos 2022 m. žmogaus teisių pažeidimų ataskaitoje minimi 185 žmonės, kuriems savavališkai buvo suteiktas N-82 kodas, neleidžiantis atvykti į Turkiją, rašo „Christian Post”.
Kaip pasakojama, misionierių porai buvo uždrausta atvykti į Turkiją po beveik 40 metų gyvenimo joje. Jiems buvo suteiktas kodas G87, kuriuo jie buvo įvardyti kaip „grėsmė saugumui”. Dėl to jie kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą, remiami „ADF International” teisininkų.
Krikščionių dvasininkas taip pat buvo priverstas išvykti iš Turkijos 2018 m. po daugiau nei 19 metų gyvenimo joje. Valdžios institucijos jį pavaizdavo kaip keliantį grėsmę viešajai tvarkai ir saugumui, o jam išvykus iš šalies nustatė nuolatinį draudimą atvykti į šalį. Jis dabar gyvena Vokietijoje.
Netolerancija krikščionių atžvilgiu šiandien tebekelia susirūpinimą visame ESBO regione, teigia žmogaus teisių ekspertai.
Praėjusią savaitę Lenkijoje susirinkus ekspertams ir pilietinės visuomenės atstovams aptarti šio klausimo, Turkija sulaukė vis daugiau kritikos dėl elgesio su religinėmis mažumomis, ypač krikščionimis. Praėjusį ketvirtadienį Varšuvoje vykusioje ESBO Žmogaus dimensijos įgyvendinimo konferencijoje žmogaus teisių grupė „ADF International” surengė diskusiją. Renginyje dalyvavo žmogaus teisių ekspertai, tarp jų – ESBO patarėja kovos su rasizmu ir ksenofobija klausimais Tatjana Peric (Tatijana Perik).
Ekspertai pabrėžė, kad užsienio krikščionys darbininkai ir jų šeimos nariai yra deportuojami arba paženklinami saugumo kodais, veiksmingai uždraudžiant jiems atvykti į Turkiją, sakoma „ADF International” pareiškime. „Sąmoningai taikydama krikščionims de facto draudimus, vyriausybė aktyviai slopina krikščionių tikėjimą”, – sakė Lidia Rieder (Ligija Rider), „ADF International” teisininkė, ir pridūrė, kad tokie veiksmai pažeidžia Turkijos įsipareigojimus dėl religijos laisvės ir nediskriminavimo. Per pastarąjį šimtmetį krikščionių skaičius Turkijoje sumažėjo nuo 20 proc. iki 0,2 proc.
Buvęs Turkijos teisėjas tremtyje pabrėžė autokratinių tendencijų ir spaudimo mažumų grupėms ryšį.
„ADF International”, kuri EŽTT nagrinėdama bylas ginčija Turkijos elgesį su krikščionimis, tikisi, kad teismas pareikalaus Turkijos atsakomybės”, – sako jis.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) siekia skleisti turkiškojo islamo įtaką, teigia krikščionių grupė „Barnabas Aid”. Nepaisant to, kad Turkija yra pasaulietinė valstybė, Turkijos krikščionys laikomi žemesniais už musulmonus.
2022 m. lapkritį EŽTT nusprendė, kad Turkija pažeidė graikų bažnyčios teises, nes neleido jai įregistruoti savo žemės.
2022 m. birželį Turkijos Mardino provincijoje buvo užpulta asirų krikščionių šeima.
Kitą mėnesį buvo išniekintos krikščionių kapinės.
Krikščionių bendruomenė vis dar kenčia dėl XX a. pradžioje vykdyto armėnų, asirų ir graikų genocido, kai buvo nužudyta 3,75 mln. tikinčiųjų.
Nors Turkijos teisinė sistema techniškai gina religijos laisves, tačiau, pasak organizacijos „Open Doors”, krikščionių gyvenimo realybė yra kitokia: atsivertusieji iš islamo susiduria su spaudimu ir grasinimais, o atsivertusios moterys yra labiausiai pažeidžiamos persekiojimo.
Armėnų ir asirų bažnyčios pietryčių Turkijoje susiduria su priešiškumu. Jos persikėlė į vakarines vietoves, kad išvengtų konflikto tarp Turkijos kariuomenės ir kurdų pasipriešinimo grupių.
Pasak „Open Doors”, Turkijos vidaus regionai yra konservatyvesni ir gali būti priešiškai nusiteikę krikščionių atžvilgiu, o diskriminaciją palengvina ir tai, kad religinė priklausomybė įrašoma į asmens tapatybės korteles.
