Viena ryškiausių, šiandienos viešųjų diskusijų erdvėje, vyraujančių temų – šeimos politika. Ne veltui Lietuvos Respublikos Konstitucija skelbia, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o grėsmių Nacionaliniam saugumui sąraše yra ir grėsmė šeimai. Juk nuo to, kokios bus Lietuvos šeimos, priklauso, kokia bus Lietuvos ateitis. Jei šeimos bus tvirtos, gausios, besirūpinančios savo vaikais, jų fizine ir dvasine sveikata, šiltais tarpusavio santykiais, sudarančios saugią terpę savarankiškoms, brandžioms asmenybėms augti, tai turėsime ramius, žingeidžius ir atsakingus piliečius, gebančius ne tik pasirūpinti savimi, savo šeimomis, bet ir kurti valstybę, ja rūpintis bei ją puoselėti.
Neišgirsti ir neapginti šeimos interesai
LR Seimas 2017 m. priėmė Lietuvos Respublikos šeimos stiprinimo įstatymą, kuriuo įsipareigojo kryptingai veiklai – „sudaryti teisines, socialines, ekonomines, kultūrines ir kitas sąlygas, skatinančias asmenis sukurti, puoselėti ir išsaugoti darnią šeimą, kaip pirminę ir prigimtinę bendruomenę bei palankiausią vaiko augimo, vystymosi ir ugdymo aplinką, užtikrinančią Lietuvos valstybės bei tautos gyvybingumą ir istorinį išlikimą.”
Deja, neretai tenka matyti, kad į šeimos poreikius valstybė nekreipia dėmesio, o šeimos nariai traktuojami kaip išnaudojimo darbe objektai ir nesudaromos lanksčios sąlygos derinti rūpinimąsi šeima su darbu. Kokios tuomet ateities galime tikėtis?
Dar sudėtingiau, kai šeimą ištinka krizė ir jai reikia pagalbos. Kas padės šeimai, jei institucijos sukurtos tam, kad padėtų šeimai tada, kai kyla problemos, iš tikrųjų pirmiausia rūpinasi savais interesais? Jei šeima institucijoms – tik priemonė, apie kurią renkama informacija, siuntinėjami raštai tarp institucijų, o valdininkų kontroliuojami dokumentai svarbesni už realią pagalbą vaikui ar šeimai, tai kokio šeimai palankaus rezultato galima tikėtis? Nuo požiūrio į šeimą priklauso ir požiūris į pilietį. Kokias sąlygas sudarome šeimoms, kiek investuojame į vaikus, tokią valstybės ateitį formuojame.
Šeimą prižiūrinčių institucijų yra, o kas prižiūri šias institucijas? Kas atneša valdantiesiems realiai egzistuojančius šeimų poreikius, kad būtų priimami tinkami, valstybės ateičiai svarbūs sprendimai? Tai demokratinėje visuomenėje turi daryti pačios šeimos, susibūrusios į organizacijas ir galinčios valstybės valdininkams suprantama kalba pasakyti apie savo situaciją ir esamus poreikius. Dažnai tai teisine kalba surašyti raštai ir pasiūlymai.
Lietuvoje veikianti Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija (NŠTA) jau penkiolika metų siekia informuoti visuomenę šeimai aktualiais klausimais ir aktyviai dalyvauti svarstant šeimos politikos klausimus. Asociacija remiasi prigimtinės šeimos samprata, gerbia šeimos autonomiją, vertina kiekvieno žmogaus gyvybę ir orumą ir stengiasi juos ginti.
„Mūsų organizacija yra viena iš nedaugelio, veikianti šeimų politikos srityje, kuri atneša šeimų poreikius valdžios institucijoms“, – sako NŠTA pirmininkė dr. V. Vasiliauskienė. „Jaučiame, kad esame, kaip tiltas tarp realių šeimų poreikių ir valdžioje priimamų šeimos politikos įstatymų. Stengiamės, kad šeimos būtų išgirstos“.
Garsios ir tylios kovos bei pergalės
Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija vienija organizacijas, kurios dirba pagalbos šeimai ir šeimos politikos srityje. NŠTA narės šią asociaciją įkūrė, siekdamos, kad būtų saugoma santuoka grįstą šeima tarp vyro ir moters; skatinti valstybę imtis kompleksinių priemonių šeimai stiprinti; siekti valstybės užtikrinimo tėvams auklėti vaikus pagal savo vertybes ir įsitikinimus.
Asociacijos veikla – tai teisinių dokumentų ruošimas ir nuomonės atstovavimas, advokacija, rengiant teisės aktus, juos tobulinant ar keičiant.
Asociacijos atstovai dalyvauja Seimo komitetų, Vyriausybės, ministerijų darbo grupėse, įvairiuose teminiuose susitikimuose. Tai sunkus, didelės kompetencijos reikalaujantis darbas, už kurį niekas nemoka, ir dažniausiai plačiajai visuomenei šios kovos išlieka nematomos. Bendradarbiaudama su kitomis šeimos politikos srityje veikiančiomis organizacijomis, NŠTA siekia reaguoti į aktualius visuomenei iššūkius ir klausimus.
Vienas iš sėkmingiausių ir garsiausių šių metų projektų – pavasarį platinta peticija prieš Stambulo konvencijos ratifikavimą, kurią pasirašė daugiau nei 50 000 žmonių. Svarbiausias peticijos tikslas buvo pasiektas – kuo daugiau žmonių informuoti ir padėti suprasti, kas yra Stambulo konvencija, ir kas slypi ratifikuojamame dokumente. Tam turi užtekti kompetencijos ne tik perskaityti dokumentą, bet ir išanalizuoti, įsigilinti į pateikiamas sąvokas, suvokti jų reikšmes, suprasti gyvenimo realybę.
Šalia to, asociacija kelia klausimą dėl šiuo metu svarstomų vaiko priežiūros atostogų įstatymų pakeitimų, dalyvauja susitikimuose nagrinėjant kitus įstatymus, siūlo pakeitimus labiau atsižvelgiant į realią šeimų, auginančių vaikus, situaciją. Kita, beveik nematoma kova, tai pagalba šeimoms, kurios susiduria su instituciniu smurtu. Asociacija teikė pagalbą šeimoms, kurios nukentėjo nuo nepagrįstų institucijų veiksmų vaiko teisių srityje, rinko lėšas šių šeimų palaikymui ir reikalingai teisinei pagalbai. Su asociacija bendradarbiaujantys teisininkai atstovavo šeimas tiek vaiko teisių institucijose, tiek teisminiuose procesuose.
Ne tik kovoti, bet ir stiprinti
Asociacija nori padėti šeimoms ne tik kovodama prieš nepalankią šeimos politiką, tačiau dar labiau stengiasi palaikyti šeimas. Būtent todėl šis ruduo buvo pradėtas su spontaniškai gimusia susitikimų diena šeimoms – „Šeimų bendrystės diena“. Organizatorius nustebino Kaune, rugsėjo 4 d., Draugystės parke susirinkusių žmonių skaičius. Jie aktyviai įsitraukė į šeimoms ir vaikams skirtas veiklas, dalyvavo žaidimuose, domėjosi pristatomų organizacijų veikla ir pagalba šeimai.
„Tikrai nesitikėjome tokio susidomėjimo, nes tą dieną Kaune buvo numatyti net keli rimti renginiai šeimoms. Planavome, kad geriausiu atveju sulauksime apie 300 dalyvių, taigi, likome maloniai nustebinti. Tai rodo, kad šiuo sumaišties metu išties svarbu telktis, skleisti ramybę ir šviesą.“- sako NŠTA regionų koordinatorė Žydrūnė Marčiulionienė.
Svarbiausia – informacija
Vienas svarbiausių akcentų – būti kanalu, kuris plačiajai visuomenei skelbtų informaciją šeimos politikos klausimais. NŠTA stengiasi užtikrinti, kad šeimas pasiektų joms aktuali informacija. Taip pat šeimos skatinamos įsitraukti į sprendimų priėmimus, ypatingai atstovauti savo interesus jungiantis į savivaldybių šeimų tarybas, kuriose sprendžiami šeimoms aktualūs klausimai.
V. Vasiliauskienė dalinasi, kad iš asociacijos narių išgirstas poreikis aktyvesnio informacijos perdavimo paskatino leisti naujienlaiškius su visa šeimoms aktualia informacija. Svarstoma leisti tinklalaidę aktualiais šeimos politikos klausimais. Tinkamas aktualios ir patikimos informacijos skelbimas – tai vienas svarbiausių būdų, siekiant suvokti realią šeimų situaciją. Sprendimų priėmėjai pagal ją galėtų formuoti šeimos politiką Lietuvoje.
Numatomi keliai augimui
Asociacija, kaip ir daugelis nevyriausybinių organizacijų, išsilaiko iš aukų. Lietuvoje dar tik formuojasi valstybės institucijų noras ir gebėjimas įsiklausyti į šeimas atstovaujančių organizacijų balsą. Dažnai jis priimamas kaip priekaištas, o ne galimybė sužinoti, ko labiausiai reikia šeimoms, kurios yra pagrindiniai politikų rinkėjai ir mokesčių mokėtojai.
Labai pamažu įsivyrauja nuomonė, kad valstybė gali ir net turi remti tokias organizacijas, sudaryti sąlygas joms dirbti ir atstovauti šeimas. Kol kas šeimų atstovavimu rūpinasi tik pačios šeimos, kurios ir remia tokias organizacijas. Parama, kaip ir galima tikėtis, nėra gausi ir pakankama.
Be galo svarbi užduotis norint vykdyti asociacijos veiklą – ieškoti naujų finansavimo šaltinių, kurie sudarytų sąlygas platesnei komunikacijai, didesniam bendradarbių ratui. Kiekviena, net ir nedidelė, auka mums yra labai svarbi. Šiuo metu vykdoma NŠTA ambasadorių programa, kuri įtraukia šeimas bei savanorius dar plačiau skleisti žinią apie asociacijos veiklą, aktyviai dalyvauti sprendžiant strateginius, organizacinius klausimus.
Svarbiausias akcentas augant organizacijai, pasak NŠTA tarybos pirmininkės V. Vasiliauskienės, tai noras sustiprinti tarpusavio ryšį tarp esančių narių, bei stengtis pritraukti naujų. Juk asociacijos šūkis skelbia: „Mūsų stiprybė gimsta bendrystėje!“.
