„Didieji atlaidai šiandien baigėsi, bet Žemaičių Kalvarijoje atlaidai niekada nesibaigia!“ – Akmenės dekanato kunigams ir piligrimams šiandien, liepos 12 dieną, pareiškė Žemaičių Kalvarijos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai Bazilikos rektorius ir parapijos klebonas kunigas Modestas Ramanauskas, norėdamas pabrėžti, kad Dievo Malonių šaltinis, atsivėręs liepos 1-ąją, yra neišsenkantis.
Dvyliktajai atlaidų dienai išsikvepiant buvo galima pastebėti ilgesio palytėtus ir žiupsneliu liūdesio pabarstytus atlaidų pagalbininkų veidus. Jiems visiems – tiek pagalbininkams, tiek rėmėjams – nuoširdžiai dėkojo Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius, Votyvos Šv. Mišiose suteikęs Sutvirtinimo sakramentą būreliui kalvariškių ir keletui svečių.
Savo dalyvavimu paskutinę atlaidų dieną, skirtą Žemaičių Kalvarijos parapijai ir bendruomenėms, papuošė Akmenės rajono savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas, Akmenės dekanato dekanas kunigas Olijandas Jurevičius ir jo vadovaujami dekanato dvasininkai, aksominėmis giesmėmis susirinkusiųjų sielas glostė jungtinis Akmenės dekanato choras su keturiais vadovais priešakyje: Jelena Pakatilyte, Žydrūne Kazlauskaite, Neringa Delnickiene ir Algiu Gulbinu. Melstasi, kad garsas apie Žemaičių Kalvarijos šventovę toli sklistų, o jos piligrimai iš Žemaitijos, Lietuvos ir viso pasaulio patirtų gausių Dievo malonių.
Pagrindinių Šv. Mišių celebracijai vadovavo ir Kryžiaus relikviją Kryžiaus Kelio Kalnų procesijoje globojo Kauno arkivyskupas emeritas Lionginas Virbalas SJ, šiuo metu einantis Lietuvos vyskupų konferencijos delegato užsienio lietuvių katalikų sielovadai pareigas.
Homilijoje svečias išskyrė prisiartinančios Dangaus Karalystės fenomeną, apie kurį skaitome šios dienos Šventojo Rašto skaitinyje. Esą mes labai daug kalbame apie žemišką karalystę, nuolat ją patiriame, dažniausiai dejuodami ir skųsdamiesi dėl to, kas vyksta pasaulyje, dėl to, kad žemiška karalystė stokoja teisingumo ir tobulumo, todėl natūraliai tikimės, kad Dangaus Karalystė turėtų būti iš esmės kitokia. „Juk laukiame, kad Dievas išgelbėtų iš blogio, neteisybės, skausmo, priespaudos, kokia ji bebūtų, – kalbėjo arkivyskupas. – Norime gyventi ten, kur žmogus jaučiasi saugus, drąsus, yra priimtas ir mylimas.“
Norime gyventi ten, kur žmogus jaučiasi saugus, drąsus, yra priimtas ir mylimas.
Anot ganytojo, Jėzus nenusakė konkrečios datos ar laiko, kada ši karalystė užims žemiškosios vietą, jis tik byloja apie prisiartinimą. „Tai, apie ką Jėzus kalba, nėra kažkoks išorinis ar administracinis mūsų pasaulio perkeitimas, o kitoks mūsų pačių gyvenimas. Jėzus nenori, kad mes sustotume ir dairytumės vieni į kitus, ieškodami naujos karalystės, bet kviečia keisti savo gyvenimą ir būti tos naujos karalystės atstovais“, – aiškino pamokslininkas, pridūręs, jog Jėzus savo pavyzdžiu rodo mums Dangaus Karalystės elgseną ir tikisi, kad mes jos išmoksime. „Ši elgsena vadovaujasi ne pelno, o pasiaukojimo, ne išnaudojimo, o pagarbos dėsniais, jos centre ne aš, o kitas.“
Arkivyskupas emeritas padarė aliuziją į Žemaičių Kalvarijos Kryžiaus Kelią, kurį pastarąsias dvylika dienų intensyviai šukavo piligrimų kojos – esą ėjimas į kalnus ne tiek veda į Dangaus Karalystę, kiek yra vaikščiojimas pagal tos karalystės dėsnius, t. y. sekimas to, ką darė Jėzus, eidamas kančios ir meilės keliu.
„Tas porą valandų šitaip keliauti esant geram orui nėra labai sunku. Tačiau šitokią dangišką savo eiseną privalome išlaikyti ir sugrįžę į namus, į kasdienybę, bendraudami su namiškiais, su bendradarbiais. Tuomet prasideda sunkumai, kuriuos privalome įveikti“, – konstatavo delegatas užsienio lietuvių katalikų sielovadai, pažymėdamas, jog svarbiausiais tikinčiojo uždaviniais išlieka pareiga nešti savo gyvenimo kryžių ir liudyti Dievo gerumą žmogui.
