Liepos 1 d., Žemaičių Kalvarijoje prasidėjo Didieji atlaidai, kurie tęsis iki liepos 12 dienos. Tradiciškai 14 val. Panų kalne rinkosi Marijos legiono nariai iš visos Telšių vyskupijos, kur Šv. Mišias aukojo Alsėdžių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijos klebonas kun. Tomas Žlibinas ir Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas kun. Virginijus Palionis.
Po to Marijos legiono nariai prisijungė prie kitų maldininkų, kurie gausiai sugužėjo į Žemaičių Kalvarijos baziliką 19 val. iškilmingoms Šv. Mišioms su mišparais ir eucharistine procesija. Jas aukojo Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius, koncelebruojant Žemaičių Kalvarijos koleginės kapitulos kanauninkams ir kitiems kunigams.
Homilijoje ganytojas išryškino patį svarbiausią šių atlaidų tikslą – geriau pažinti mūsų Viešpatį Jėzų Kristų ir gyventi pagal Jo Evangeliją, kas reiškia neprisirišimą prie jokio kūrinio, prie jokio asmens, bet Jėzaus pastatymą į savo gyvenimo centrą, tarytum ašį, aplink kurią sukasi visas mūsų gyvenimas. Tai taip pat reiškia neišvengiamybę imti savo kryžių ir jį nešti, kadangi tik per kryžių gimsta prisikėlimas. Vyskupas citavo Petrą Klaveri, teigiantį, jog būdama toli nuo kryžiaus Bažnyčia miršta. Ir atvirkščiai: kasdien imdami savo gyvenimo kryžius, nešdami juos kartu su Viešpačiu, atrandame gyvenimo džiaugsmą.
Kvietė užsikrėsti virusu
Liepos 2 dieną itin gausus maldininkų būrys užplūdo Žemaičių Kalvarijos šventovę. Iškilmingomis išvakarių Šv. Mišiomis prasidėję Didieji atlaidai įgavo pagreitį ir net iš to didelio džiaugsmo pravirkęs dangus nepajėgė užgesinti maldingos piligrimų nuotaikos.
Šiandien visų susirinkusiųjų akys krypo į skaisčiai raudona spalva švytinčius visos Telšių vyskupijos Caritas koordinatorius ir savanorius, kuriems vadovauja Jūratė Damanskienė, atliepiančius į teminį dienos pavadinimą „Žmonių brolybės diena“. Buvo meldžiamasi už socialinius darbuotojus, Caritas, Maltos ordino, Samariečių bendrijos, Raudonojo kryžiaus, senelių namų darbuotojus bei savanorius. Sumos Šv. Mišioms vadovavo ir kalnų procesijoje Kryžiaus relikviją nešė Kauno arkivyskupo augziliaras vyskupas Saulius Bužauskas, kuriam tai buvo pirmieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai tapus vyskupu.
Mišių įžangoje Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius pasveikino skaitlingai susirinkusius piligrimus iš Plungės dekanato, kuriuos atlydėjo minėto dekanato kunigai su dekanu kun. Vytautu Gedvainiu priešakyje. Jis atvyko kartu su Plungės Šv. Jono Krikštytojo parapijos sumos choro nariais bei jų vadove Irena Bakanauskiene. Šis choras Šv. Mišių bei Kryžiaus kelio procesijos metu virpino klausytojų širdis darniu giedojimu.
Taip pat savo apsilankymu atlaidus papuošė Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis, Rietavo savivaldybės vicemerė Kristina Krasauskienė, Rietavo savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Dičiūnas, Plungės r. savivaldybės vicemeras Žydrūnas Purauskas, Plungės r. savivaldybės administracijos direktorius Dalius Pečiulis, kiti Plungės rajono ir Rietavo savivaldybių skyrių vedėjai ir darbuotojai, Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas, Lietuvos skautijos Plungės Gondingos tunto skautai.
Pamokslo metu svečias vyskupas iš Kauno atkreipė klausytojų dėmesį į dienos Evangelijos ištrauką, kurią perskaičius tarytum norisi Jėzui prieštarauti, nes jis kalba kad tas, kuris myli savo tėvą, motiną ar brolį labiau už Jį, nėra Jo vertas. Vyskupas S. Bužauskas pabrėžė, jog čia Jėzus kalba apie teisingą meilės supratimą ir kėlė klausimą, ar mes teisingai mylime savo šeimą? Juk mylėti – tai skirti laiko, įsipareigoti, rūpintis, tarnauti, būti ištikimu, tačiau visuomet iškyla pagunda – diktuoti savo valią, savintis, reguliuoti savo artimųjų, ypač vaikų, gyvenimo istoriją.
Ganytojas pateikė du realius pavyzdžius apie vyrus, kuriems tėvai sugadino gyvenimą: vienam neleido tapti kunigu, kitam – vesti mylimo žmogaus. Vyskupas kvietė mylėti išmintingai, taip, kaip myli Dievas, duodantis žmogui laisvą valią be jokių sąlygų ir… leidžiantis klysti.
Mes esą negalime gyventi už kitą, galime tik jam patarti, už jį melstis, kaip tai daro daugelyje parapijų esančios maldos grupelės „Motinos maldoje“, rodyti savo gražaus ir meilės pripildyto gyvenimo pavyzdį, ugdant savo dorybes, nenustojant kovoti su ydomis, visuomet pasirenkant Dievą į pirmą savo gyvenimo vietą, užsikrečiant nuo jo meilės virusu, kai dalyvavimas Šv. Mišių aukoje, Eucharistijoje, kur Jėzus parodo savo meilę mums iki galo, iki mirties ant kryžiaus, veda prie gerų darbų darymo kasdienybėje, pastebint kiekvieną alkaną, stokojantį, reikalingą bet kokios mūsų pagalbos, nes tai ir yra tikrasis Caritas.
