Liepos 8 d. į Žemaičių Kalvarijos Šventovę būrėsi Šilutės dekanato tikintieji, rinkosi piligrimai iš visos Lietuvos, Didžiuosiuose Žemaičių Kalvarijos atlaiduose dalyvavo didelis būrys policininkų bei teisėsaugos ir teisėtvarkos sričių žmonės.
12 val. pagrindinėms Šventosioms Mišioms vadovavo arkivyskupas emeritas Lionginas Virbalas SJ, koncelebravo Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas, Telšių vyskupijos vyskupas Algirdas Jurevičius, policijos kapelionai, kunigai iš įvairių Lietuvos parapijų.
Šventųjų Mišių metu, kurias tiesiogiai transliavo Marijos radijas, giedojo Šilutės parapijos sumos choras, vadovaujamas vargonininkės Vitos Matulės, grojo Vidaus reikalų ministerijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras.
Šventųjų Mišių pradžioje į susirinkusiuosius kreipėsi ir visus atvykusius pasveikino, gausiu būriu įvairių pareigūnų ir su jų vadais pasidžiaugė Telšių vyskupijos vyskupas Algirdas Jurevičius.
Sakydamas pamokslą arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ kalbėjo: „Sveikinu visus didžiuosiuose Žemaičių Kalvarijos atlaiduose. Dėkoju vysk. Algirdui už kvietimą juose dalyvauti. Iš tiesų, tai visų mūsų šventė. Kiekvienas atvykstame su savo gyvenimu, mintimis, prašymais Dievui. Tiek daug visko”.
Jis tęsė: „Ši šventė paženklinta Mergelės Marijos – šeimų Karalienės globa. Gerbiame čia esantį paveikslą, liepos 2 d. šventėme Jos šventę. Yra daug žmonių bendravimo ir artumo būdų, formų: tai draugystė, bendradarbiavimas, ryšys tarp kolegų ir t. t. Šeima netrukdo nė vienai. Bet akivaizdu, kad nė viena kita nėra tas pats kaip vyro ir moters sudaryta šeima ir jos neatstos. Vienas prancūzų poetas (Péguy) pastebėjo, kad didieji nuotykių ieškotojai šiais laikais yra šeimų tėvai”.
Arkivyskupas L. Virbalas SJ kalbėjo: „Prieš kelis šimtmečius nerimastingos ir drąsios širdies žmonės palikdavo savo įprastą gyvenimą, lipdavo į seną galeoną, atrasdavo naujas jūras ir žemynus.
Šiandien tokie pat žmonės degančia širdimi ieško vienas kito, kuria šeimą, ryžtasi susilaukti vaikų. Tam reikia ne mažiau ryžto nei seniau naujų žemynų užkariautojams. Meldžiu drąsos visoms šeimoms, visiems jauniems žmonėms”.
Jis Šventovėje susirinkusiems tikintiesiems priminė: „Suprantame, kad laikinas pabandymas gyventi kartu labai skiriasi nuo apsisprendimo bei įsipareigojimo jungti savo likimus. Remkime šeimas savo požiūriu, pagarba, vertinimu ir, žinoma, malda. Dievui kiekvienas žmogus yra brangus ir mylimas. Visi esame nepakartojamos asmenybės”.
„Pagarba asmeniui ir jo teisėms, laisvam apsisprendimui kilo iš Evangelijos, krikščioniško požiūrio į žmogų. Juk kiekvienas esame Dievui sukurti ir prieš Jį asmeniškai atsakingi. Tačiau tai tik viena medalio pusė. Antra, mes visi susiję, mums reikia kitų ir kitiems – mūsų”, – toliau aiškino arkivyskupas.
„Buvęs Anglijos vyriausiasis rabinas Jonathanas Sacsas savo knygoje „Moralė‟ analizuoja pasaulyje vykstančius procesus parodydamas, kad visuomenė darniai gyventi ir asmuo savo galimybes išvystyti gali tik tada, kai žiūri ne vien savęs, savojo „aš‟, bet ir visu rimtumu atsižvelgia į kitus”, – kalbėjo jis.
Be kita ko jis pridūrė: „Žydų išminčius Hilelis dar I a. per. Kr. sakė: „Jei aš nepasirūpinsiu savimi, kas pasirūpins? Bet jei aš rūpinsiuosi tik savimi, tai koks aš būsiu?‟ Svarbu būti veikliu, atsakingu asmeniu ir branginti mus visus jungiantį bendražmogišką ryšį. To reikia šeimai, jos darniam sugyvenimui, o taip pat visuomenei, jos vystymuisi”.
Svarbu būti veikliu, atsakingu asmeniu ir branginti mus visus jungiantį bendražmogišką ryšį.
Arkivyskupas susirinkusiems kalbėjo: „Šiandien atlaiduose yra policijos, teisėsaugos ir teisėtvarkos diena. Jūs, kurie tarnaujate visuomenės tvarkai ir saugumui ne tik saugote nuo pavojų, nusikaltimų, nuo bet kokio blogio, bet pirmiausia savo energiją, laiką ir gyvenimą skiriate dėl kitų”.
„Paskutiniai metai buvo išskirtiniai savo iššūkiais, naujomis užduotimis. Esame dėkingi už jūsų darbą ir gyvenimą. Tegul gerojo Dievo globa ir toliau būna juntama. Atlaiduose yra skirtingos dienos, pritaikytos vis kitoms visuomenės grupėms. Tokia yra visuomenė, ji susideda iš įvairių žmonių su skirtingais darbais ir užduotimis”, – pastebėjo jis.
„Apaštalas Paulius įvardindamas įvairias Dievo dovanas – pranašavimo, mokymo, kalbų – nurodė, kad visas jas jungia vienas tikėjimas ir tikslas ugdyti bendruomenę. Bažnyčią apaštalas palygino kūnui: kiekvienas narys yra reikalingas ir svarbus, nors visi skirtingi. Gal kartais norėtume, kad visi vienodai mąstytume, jaustume. Taip nėra. Bet skirtingumas reiškia, kad galime papildyti vienas kitą ir drauge jausti atsakomybę už savo Tėvynę Lietuvą, jos žmones ir laisvės bei taikos ateitį”, – L. Virbalas SJ aiškino tikintiesiems.
„Atlaidai neatskiriami nuo Kalvarijos – Jėzaus kančios apmąstymo ir išgiedojimo. Visais laikais ši pamaldumo praktika mokė įsijausti, ką iškentėjo mūsų Išganytojas, kuris Kryžiaus dalią prisiėmė ne dėl savęs, o dėl mūsų. Apaštalas Paulius pastebėjo, kad mes savo kūne papildome, ,ko dar trūksta Kristaus vargams dėl jo Kūno, kuris yra Bažnyčia’.
Visus žmonių patiriamus sunkumus, vargus esame įpratę vadinti kryžiaus nešimu. Todėl sekdami Jėzų, jo kryžiaus kelyje matome ir žmonių kančią. Kasmet Gedulo ir vilties dieną Berčiūnuose prie Panevėžio einamas Kryžiaus kelias. 14 koplytstulpių nuveda prie karo metu susprogdintos bažnyčios. Tai mūsų tautos tremtinių, laisvės kovotojų, kalinių kryžiaus kelias, kuris skatina neužmiršti jų patirtos kančios.
Šiais metais sekame Ukrainos žmonių kryžiaus kelią: kiek kančios, sunaikinimo, nutrauktų gyvybių! Šiandien Kalvarijose melskimės ir už juos. Lietuviai parodė gražaus jautrumo ir solidarumo ukrainiečiams, suteikė daug pagalbos. Taip pajutome bendrystę ir ją įgyvendinome. Palaikykime ją ir toliau.
Turėkime viltį, kaip ir Mergelė Marija. Kryžiaus kelyje Ji kentėjo ne mažiau, o daugiau už kitus. Tai sūnų praradusios motinos kančią. Ji nežinojo, kaip viskas išsispręs, kokia bus kita diena po to, kai savo Sūnų paguldė į kapą. Bet Marija išlaikė pasitikėjimą. Dar kartą, panašiai kaip per angelo apreiškimą, tik jau ne žodžiais, o visu gyvenimu Marija išsakė Dievui: ,Tebūnie, Viešpatie, kaip Tu pasakei’. Tai pavyzdys ir padrąsinimas mums visiems“.
Po šv. Mišių, maldos į Dievo Motiną, Krikščioniškųjų Šeimų Karalienę, vyskupų suteikto palaiminimo sveikinimo žodį tarė į atlaidus atvykę garbūs svečiai: Šilutės rajono ir savivaldybės civilinės valdžios, Lietuvos policijos, teisėsaugos, teisėtvarkos aukščiausi vadai ir šių sričių atstovai.
Po pamaldų Bazilikoje didelis būrys piligrimų, policininkų, teisininkų, pasienio apsaugos ir kitų sričių pareigūnų iškeliavo į Kryžiaus Kelią, po kurio vyko nuotaikingas, šventiškas susitikimas agapės metu, kuri buvo surengta Žemaičių Kalvarijos parapijos namuose.
