Liepos 10-oji, – diena, kai Palangos gatvės ir paplūdimiai veikiausiai ištuštėjo, nes palangiškiai, kartu su savimi prigriebę tinkamiausią orą eiti Kryžiaus Kelio Kalnus, iš vasaros sostinės keliavo į tikėjimo ir maldos žmonių sostinę – Žemaičių Kalvariją.
Palangos dekanato dekanas kunigas Kęstutis Balčiūnas, įkvėpęs savo dekanato kunigams uolumo dvasios šiandien patarnauti visiems dienos piligrimams, įkvėpė ir pastaruosius susivilioti pasiūlymu valandėlei pabėgti iš vieno kurorto į kitą – dvasingumo – kurortą.
Piligrimams kilnų tikėjimo pavyzdį rodė atlaiduose apsilankę abu Palangos dekanato merai: Palangos miesto vadovas Šarūnas Vaitkus ir Kretingos rajono savivaldybės galva Antanas Kalnius. Prie jų prisidėjo didelė dalis abiejų savivaldybių tarnautojų ir darbuotojų.
Ši diena buvo paskirta maldoms už žemdirbius, ūkininkus ir bitininkus. Kaip vėjas švelniai glosto pribrendusį vasarojų, kaip ūkininko akys maloniai gėrisi gausiu būsimu derliumi, kaip medaus lašas iš lėto tįsta perpildytu koriu, taip meiliai, jaukiai ir glotniai šiandien Šv. Mišių metu Dievą garbino ir kitus garbinti ragino Palangos kamerinis choras kartu su Palangos orkestru. Jų vadovas – Edmundas Jucevičius.
Kelialapiu į žemaitiško dvasingumo kurortą maloniai pasinaudojo ir Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas, kartu su tikinčiaisiais šiandien šventęs Eucharistiją, dalyvavęs Kryžiaus Kelio Kalnų procesijoje ir pasakęs prasmingą homiliją.
Joje ganytojas priminė, kad susitikimo su Jėzumi patirtis, išgyvenama Žemaičių Kalvarijoje, yra ypatinga. Šį susitikimą su Jėzumi esą padeda išgyventi ir matoma tikrovė – Bazilika, malonėmis garsėjantis Švč. Mergelės Marijos – Krikščioniškų Šeimų Karalienės – paveikslas, Kryžiaus Kelio Kalnų koplyčios, ir nematoma – Eucharistija, girdimas Dievo Žodis, malda. Minėtas susitikimas, anot vyskupo Jono, nors ir yra mūsų trokštamas, visų pirma priklauso nuo Dievo Malonės, kuri mums teikiama veltui.
„Kiekvienas iš mūsų turi savo pašaukimą, kuris yra nepakeičiamas, unikalus, tik mums skirtas, – kalbėjo vyskupas, – nes mes kiekvienas esame skirtingi ir unikalūs, paties Dievo norėti. Mūsų gyvenimas su visais jo kryžiais ir sunkumais, su džiaugsmais ir nustebimais yra mūsų pakvietimas dalyvauti Dievo plane. Kiekvieną dieną mes esame reikalingi Dievo atgaivos.“
Anot pamokslininko, bendriausia prasme į Golgotos kalną Jėzus neša ne kryžių, bet mūsų gyvenimus, idant tie gyvenimai galėtų būti laimingi ir amžini, niekada nesibaigiantys.
Vysk. J. Ivanauskas taip pat apžvelgė ką tik perskaitytą Evangelijos ištrauką (Mt 9,18-26), kur esą koja kojon eina tikėjimas ir pasitikėjimas. Jo teigimu, kiekvieną kartą išgirsta Geroji Naujiena pasakoja apie praeitį, kuri turi reikšmę mūsų dabarčiai, kad mes turėtume prasmingą ateitį. „Šis tekstas, sąmoningai ar nesąmoningai, turi mus įkvėpti bet kokiomis gyvenimo aplinkybėmis pasitikėti Dievu. Bet pasitikėti nėra lengva. Tam reikalinga Dievo Malonė, reikalinga, kad Dievas atsiųstų į mūsų gyvenimus konkrečius įvykius ir ženklus, įgalinančius mus patikėti, jog Dievo ranka ir širdis yra su mumis.“
