Pasak vyskupo Bertramo Meierio, „taikos dirva“ yra „solidarumas su karo aukomis“. Vokietijos vyskupų konferencijos (DBK) Pasaulio Bažnyčios komisijos pirmininkas ir Augsburgo vyskupas pirmadienį sakė pamokslą dalyvaudamas Europos vyskupų konferencijų tarybos (CCEE) iniciatyvoje „Eucharistinė grandinė“, kurios metu Gavėnios laikotarpis skiriamas maldai už taiką.
„Ramybė, ramybė toli esantiems ir arti esantiems“, – citavo Izaijo knygos žodžius Meieris. Šis Viešpaties pažadas yra „dieviškas priešnuodis galingųjų karo žaidimams ir apibendrina visuotinį žmonijos troškimą“, būtent „taiką pasaulyje“.
Tačiau šiuo metu „darosi vis aiškiau, kad prasidėjo netvarkos ir karo metas, o taika dar toli. Visi žinome apie padėtį Ukrainoje, Artimuosiuose Rytuose ir daugybėje kitų karo ir krizės židinių visame pasaulyje. Visi trokštame taikos – visame pasaulyje ir savo asmeniniame gyvenime“.
Kad ir kokia didelė būtų taikos viltis, neturime „pasiduoti pigiems taikos pažadams“, perspėjo vyskupas. „Taika neatsiranda pati savaime, jos negalima padiktuoti. Teisingoji taika galiausiai yra dovana. Tačiau ne dovana, pasmerkianti mus pasyvumui, veikiau mes esame pašaukti ruošti jai kelią“. Todėl „kuo labiau tarnausime šiai taikai, kuo labiau stengsimės jai pasirengti, tuo labiau atitiksime savo bendrą pašaukimą būti Dievo vaikais“.
„Kad išauštų taikos aušra, turime atgaivinti sugniuždytų žmonių dvasią ir širdis, paguosti liūdinčius ir išgydyti sužeistuosius“, – aiškino B. Meieris. „Trumpai tariant: Taikos dirva – solidariai atsigręžti į karo aukas. Jos turi atsidurti dėmesio centre: jų orumas turi būti atkurtas, jie turi sulaukti teisingumo ir sąžiningumo“.
Bažnyčios „įsipareigojimas taikai“ yra „tarnystė bendrajam gėriui, tarnystė artimui ir tarnystė Dievui“.
