Prieš pat 2023 metų Kalėdas pasirodžiusi Tikėjimo mokymo dikasterijos Deklaracija Fiducia supplicans (toliau – FS) per trumpą laiką tapo bene pačiu žinomiausiu Vatikano dokumentu. Deklaracija išgarsėjo ne tiek dėl pastoracinės palaiminimų reikšmės aptarimo, kiek dėl porų, esančių nereguliariose (t. y. netinkamose) situacijose bei tos pačios lyties porų laiminimo. Tokios antraštės skamba išties šokiruojančiai, o kaip yra iš tikrųjų?
I. Kas yra palaiminimas?
Vienas iš Bažnyčios tikslų – melsti Dievo palaimos visiems žmonėms. Laiminti – tai reiškia prašyti Viešpaties pagalbos varge atsidūrusiems asmenims. Paprastai palaiminimo turinį apibrėžia malda, kuria meldžiamasi už konkretų asmenį ar asmenų grupę. Deklaracija priminė kiek primirštą tiesą, kad Biblijoje tas pats žodis, ženklinantis palaiminimą yra dvikryptis: žmogus bei visa kūrinija laimina Dievą (kylantis palaiminimas), o taip pat ir Dievas laimina kūriniją bei žmogų (nusileidžiantis palaiminimas). Kylančiu palaiminimu žmogus išreiškia savo varganumą, pripažįsta Dievo didybę ir jį šlovina; nusileidžiančiu palaiminimu Viešpats suteikia antgamtinę pagalbą konkrečioms žmogaus gyvenimo situacijoms tvarkyti pagal Dievo valią (plg. FS 18, 31).
Mūsų kultūros kontekste mes palaiminimo supratimą labai susiauriname aiškindami tik kaip „pritarimą“ kokiam nors veiksmui ar būsenai, tačiau laiminti žmogų reiškia melsti jam Dievo pagalbos vykdant Jo valią.
II. Draudimas imituoti Santuokos sakramentą
Prieš kurį laiką net kelios vyskupų grupės kreipėsi į Vatikaną, klausdamos dėl vis dažniau pasitaikančių savavališkų „apeigų“ nereguliarioms bei vienos lyties asmenų poroms ir imituojant kai kuriuos veiksmus iš Santuokos sakramento liturgijos (pvz. žiedų laiminimas, santuokinės priesaikos pamėgdžiojimas ir kt.). Deklaracija griežtai draudžia bet kokias apeigas ir maldas, imituojančias Santuokos sakramentą ir galinčias kelti painiavą šioje srityje (plg. FS 4). „Kadangi Bažnyčia visada laikė moraliai teisingais lytinius santykius tik santuokoje, ji neturi teisės teikti liturginio palaiminimo, jei per tai kokia nors forma būtų moraliai legitimizuojama sąjunga, kuri tariasi esanti santuoka, arba nesantuokinė lytinė praktika“ (FS 11).
III. Veikiančiosios malonės iškėlimas
FS 31 kalba apie veikiančiąją malonę (lot. gratia actualis lietuviškame vertime – padedamoji malonė). Bažnyčios mokymas apie malonę sako, jog veikiančiosios malonės tikslas – suteikti neužtarnautą Dievo pagalbą, pagrįstą Jėzaus Kristaus nuopelnais, kuri paskatina žmogų atlikti išganingus veiksmus. Tiesioginis gratia actualis tikslas yra veiksmas, o ne būsena. Tas veiksmas turi atitikti išganymo tvarką. Būsenos malonė vadinama gratia habitualis (pvz. pašvenčiamoji malonė). Tad meldžiant poroms gratia actualis norima, kad jie neliktų pasyviai savo gyvenimo būsenoje, bet kad tai taptų postūmiu gyvenimą derinti pagal Dievo valią. Pvz. sūnus palaidūnas gavo gratia actualis šerdamas kiaules ir tarė: „Kelsiuos, eisiu pas tėvą“ (Lk 15,18) ir ėmėsi konkrečių grįžimo į tėvo namus veiksmų.
IV. Ką siūlo Bažnyčia?
Bažnyčia nėra draudimais besisvaidanti organizacija, bet siekia parodyti teisingo gyvenimo kryptį ir palydėti žmones link šventumo. Ji kviečia naudoti spontaniškas užtarimo maldas už tas poras, kurios šaukiasi Bažnyčios pagalbos ir nori keisti savo gyvenimą.
2024 m. sausio 4 d. Tikėjimo mokymo dikasterijos Pranešimas spaudai dėl Fiducia supplicans recepcijos netgi pateikia tokios palaiminimo maldos pavyzdį: „Viešpatie, pažvelk į šiuos savo vaikus, suteik jiems sveikatos, darbo, ramybės, tarpusavio pagalbos dovaną. Išlaisvink juos nuo visko, kas prieštarauja Tavo Evangelijai, ir padaryk, kad jie gyventų pagal Tavo valią. Amen“. Po to kunigas kiekvieną iš prašančių paženklina kryžiaus ženklu.
Iš pateiktos maldos pavyzdžio aišku, kad kunigas meldžia abiem žmonėms žemiškos gerovės, tačiau būtinai prašo jiems dieviškos pagalbos palikti nuodėmės kelią, išsilaisvinti iš savo netvarkingų polinkių ir gyventi pagal Dievo valią. Šis palaiminimas skirtas ir tos pačios lyties poroms, nes Bažnyčia moko, jog homoseksualūs veiksmai pačia savo prigimtimi yra netvarkingi, todėl toks objektyviai netvarkingas polinkis daugeliui yra sunkus išmėginimas (plg. Katalikų Bažnyčios katekizmas Nr. 2357-2358). Būtent tokioje sunkioje kovoje žmonėms į pagalbą ateina Bažnyčia, melsdama jiems dangiškos pagalbos.
Maldos žodžiai yra skirti abiems asmenims, nes prileidžiama, kad jie abu atsakingi už savo netvarkingus veiksmus, tačiau palaiminimas kryžiaus ženklu teikiamas kiekvienam atskirai, nes atsivertimui ir gyvenimo pokyčiui turi apsispręsti kiekvienas individualiai.
Kunigas negali vilkėti jokių liturginių rūbų, o šių apeigų vieta negali būti teikiama svarbioje sakralinio pastato vietoje. Tinkamiausia tam vieta ir nusiteikimas yra tuomet, kai palaiminimo trokštanti pora dalyvauja piligrimystėje turėdama intenciją pažinti Dievo valią ir ją vykdyti. Vatikano paaiškinime netgi nurodoma, kad tai trunka apie 10 ar 15 sekundžių.
V. Bažnyčia laimina žmones
Jau apie kelis dešimtmečius Bažnyčia Lietuvoje praktikuoja atskirus palaiminimus tiems žmonėms, kurie dėl įvairių priežasčių (pvz. sunki ir neatleista nuodėmė, gyvenimas be Santuokos sakramento, homoseksualūs santykiai…) negali priimti šv. Komunijos. Tie žmonės atsistoja į tą pačią eilę, kaip ir priimantieji šv. Komuniją, tačiau, priėję prie kunigo, parodo, jog negali priimti Sakramento, bet trokšta palaiminimo. Kunigai visuomet maloniai teikia privatų individualų palaiminimą, neklausinėdami žmogaus apie jo moralinę būseną ir priežastys, dėl kurių jis negali priimti Viešpaties Kūno. Šis palaiminimas turi tą patį tikslą, apie kurį kalba popiežius – paskatinti žmogų nelikti pasyviai netvarkingoje savo gyvenimo būsenoje, bet siekti, kad tai taptų postūmiu savo gyvenimą derinti pagal Dievo valią. Tokie palaiminimai visiems prašantiems teikiami kiekvienose šv. Mišiose.
VI. Teigiamos ir neigiamos reakcijos
Deklaracijos paskelbimas susilaukė įvairių reakcijų. Žiniasklaidos antraštės skelbė apie homoseksualių porų laiminimą, bet visiškai nesigilino į turinį ir daugelį suklaidino. Dėl neįsigilinimo kilo taip pat ir atmetimo reakcija. Tose šalyse, kur homoseksualūs žmonės yra persekiojami bei kalinami, net negali būti apie tai diskutuojama. Austrijos netradicinės orientacijos katalikų judėjimas įsižeidė, kad Vatikanas kalba apie nereguliarias poras ir uždraudžia pamaldose laiminti homoseksualias poras. Žodis nereguliarus (lot. irregularis) lietuviškame Kanonų teisės kodekse verčiamas kaip netinkamas. Sinodinio kelio Vokietijoje rengėjai išreiškė nusivylimą, kad ši deklaracija nieko nepakeitė, nes Bažnyčios mokymas liko toks pat, todėl homoseksualūs ir kiti nesantuokiniai santykiai ir toliau Bažnyčioje išlieka nepriimtini bei nuodėmingi.
Nepatogioje padėtyje atsidūrė kai kurie vyskupai, kurie jau buvo patvirtinę liturgines tokių palaiminimų apeigas, nes Deklaracija draudžia bet kokius liturginius palaiminimus tokioms poroms. Vokiečių katalikų jaunimo sąjungos (BDKJ) pirmininkas Gregor Podschun Vatikano deklaraciją pavadino diskriminuojančia kitaip gyvenančius. Įvairias seksualines orientacijas atstovaujančių organizacijų atstovams nepriimtinas Bažnyčios palaiminimas – malda už tokių porų „išlaisvinimą“ ir linkėjimą gyventi pagal Dievo valią, nes pats palaiminimo tekstas suponuoja tokio gyvenimo būdo nepriimtinumą.
VII. Ar gali kunigas atsisakyti laiminti poras?
Dar neteko sutikti kunigo, kuris atsisakytų melstis už nusidėjėlių atsivertimą arba atsisakytų melsti išlaisvinimo iš nuodėmių toms poroms, kurios, pripažindamos savo vargingumą, šaukiasi Aukščiausiojo pagalbos. Paprastai kunigas tą daro per kiekvieną išpažintį. Čia viskas panašiai, tik tai nėra išpažintis ar nuodėmių atleidimas, bet įžanga į gyvenimo būdo pasikeitimą ir atsivertimą. Spontaniškas kunigo padrąsinantis ir su tikėjimu ištartas palaiminimo žodis gali pastūmėti žmones link Dievo.
Vadovaudamasis popiežiaus nuorodomis, kunigas privalo atsisakyti laiminti tas poras, kurios tokio „palaiminimo“ dėka nori nutildyti savo sąžinės balsą ar kokiu nors būdu bent sau siekia „įteisinti“ netvarkingus santykius.
Vatikano deklaracija, paremta ir popiežiaus autoritetu, sulaukė daug dėmesio ir įvairių reakcijų pasaulyje. Kadangi tai nėra joks slaptas dokumentas, jo konkretų taikymą ir paaiškinimus galima rasti išverstus į lietuvių kalbą Lietuvos vyskupų konferencijos svetainėje (Pranešimas spaudai dėl Fiducia supplicans recepcijos). Kviečiu susipažinti ir melstis už nereguliariose bei vienos lyties porose gyvenančių žmonių išlaisvinimą iš to, kas trukdo pilnai vykdyti Viešpaties valią.
