Birželio 9 – 11 d. vyko Šventojo Sosto pasauliečių, šeimos ir gyvybės dikasterijos surengtas virtualus forumas, kuriame dalyvavę už šeimų sielovadą atsakingi vietinių Bažnyčių atstovai kalbėjosi apie popiežiaus Pranciškaus posinodinio apaštališkojo paraginimo „Amoris laetitia“ svarbą Bažnyčios sielovadinėje praktikoje. Forumas, pavadintas „Amoris laetitia. Kur esame?“, buvo ir vienas šiuo metu švenčiamų Šeimos – „Amoris laetitia“ metų renginių.
LVK šeimos reikalų tarybos pirmininkas vyskupas Arūnas Poniškaitis: renginys skirtas ne tik pasidžiaugti
Nuotoliniame internetiniame forume dalyvavo keli Bažnyčios Lietuvoje atstovai. Vienas jų – Lietuvos vyskupų konferencijos šeimos reikalų tarybos pirmininkas vyskupas Arūnas Poniškaitis. Galima pasiklausyti garso įrašo su vyskupu.
Vyskupas sakė, kad minint penkių metų sukaktį nuo dokumento „Amoris laetitia“ („Meilės džiaugsmas“) paskelbimo buvo surengtas pasaulinio lygio forumas, kurio pagrindinė tema, pagrindinis klausimas yra toksai: „Kur mes esame su šiuo dokumentu?“, „Kokioje esame situacijoje?“
„Šis renginys buvo numatytas jau praėjusiais metais, tačiau pandemija sukliudė. Pabrėžiama mintis, kad šis renginys nėra tik sukakties minėjimas, kuriame galėtume tik pasidžiugti, kad štai jau penkeri metai, iššautume šampaną ir po kiek laiko išsiskirstytume”, – džiaugėsi vyskupas A. Poniškaitis.
Yra sukurtas pakankamai didelis lobynas, iš kurio galima semtis patirties
„Šis renginys yra skirtas, kad pažiūrėtume, ką šis dokumentas mums davė, kad pažiūrėtume, ką mes darome toliau, kad nepadėtume taško. Atstovai iš įvairių kraštų dalijasi, kokias panašias iniciatyvas jie turi savo kraštuose, dalijasi internetinėmis nuorodomis. Yra sukurtas pakankamai didelis lobynas, iš kurio galima semtis patirties, praktinių patarimų ir jais pasinaudoti taip pat ir kituose kraštuose“, – apie renginio idėją toliau pasakojo vyskupas.
Kaip „Amoris laetitia“ paveikė šeimų sielovadą Lietuvoje?
„Galime pastebėti, kad kai kurie dalykai Lietuvoje yra pakankamai sėkmingai paauginti ne vienerius metus. Ką turiu mintyje? Konkrečiai – tai kiekvienos vyskupijos šeimos centras, turintis nemažą įdirbį, savanorių tinklas, sužadėtinių parengimas santuokai, darbas su šeimomis, taip pat ir su tomis, kurios susiduria su įvairiais sunkumais. Tai dalykai, kurie yra pabrėžiami ir dokumente „Amoris laetitia“. Kai kuriuos dalykus, mes turime. Reikia tik juos tęsti”, – pastebėjo vyskupas A. Poniškaitis.
„Be abejo, pasirengimai šeimai skirtiems sinodams, visi tie klausimynai suteikė mums progą bendru žvilgsniu pažiūrėti, kur mes esame, kokia pas mus situacija, kokios yra stiprios pusės, kuri didesnis įdirbis, o kur to įdirbio stokojama. Konkrečiai mums kėlė susirūpinimą, kaip pasiekti šeimas, kurioje jau dešimt metų gyvena kartu santuokoje”, – apie iššsūkius pasakojo A. Poniškaitis. „Sužadėtinių rengimas pakankamai stipriai vykdomas visose vyskupijose, bet paskui šeimos truputėlį lyg ir prapuola iš mūsų dėmesio”, – apgailestavo vyskupas įraše.
Įraše toliau pasakojama apie šios problemos sprendimus. „Tad buvo iškelta įvairių idėjų. Pavyzdžiui, kai vaikai parapijose rengiami Pirmajai Komunijai, tai jų tėveliai paprastai jau būna išgyvenę santuokoje apie dešimt metų. Kaip rodo patirtis, tada šeimos, santuokos susiduria su tam tikrais specifiniais iššūkiais. Gal tai būtų proga, pasinaudojant tuo, kad vaikai ateina rengtis Pirmajai Komunijai, pasieti jų tėvelius ir duoti jiems naudingos praktinės informacijos”, – buvo dalinamasi idėjomis.
Bažnyčios mintis yra tokia – pasiekti kiekvieną šeimą.
„Galėtų tai būti paskaitos, galimybė atsakyti į klausimus, kurie būtų tėvams naudingi. Būtų suteikta pagalba, kaip jiems atnaujinti tikėjimo gyvenimą, maldos gyvenimą, bendrą maldą šeimoje. Jie šie dalykai jau padengti dulkėmis, būtų proga tai atnaujinti, kad malda ir tikėjimas gaivintų šeimą ir santuoką”, – pabrėžė A. Poniškaitis.
Taip pat kalbama, kaip pasiekti tas šeimas, kurios negali priimti bažnytinės santuokos, kurios gyvena tik civiliškai susituokusios arbe net ir civilinės santuokos nėra sudariusios dėl įvairių priežasčių. „Kaip pasiekti jas, surasti jas ten, kur jos yra. Greitis nebus visų vienodas. Reikia su tuo susitaikyti. Ne visi pasieks tokius pačius rezultatus, bet Bažnyčios bendra mintis yra tokia – pasiekti kiekvieną šeimą. Mes norime kažkaip į tai atsiliepti“, – sakė vyskupas.
