Po savaitgalį vykusių Europos Parlamento rinkimų tvyrant politinei įtampai visame žemyne, Europos Sąjungos Vyskupų Konferencijų Komisija (COMECE) paskelbė pareiškimą, kuriame komentavo preliminarius 2024 m. rinkimų rezultatus. Pripažindama, kad 27-iose šalyse demokratinės procedūros, kuriose dalyvavo daugiau kaip 370 mln. rinkėjų, COMECE pabrėžė opias nuolatinio rinkėjų nedalyvavimo ir nerimą keliančio nacionalistinių, euroskeptiškų partijų stiprėjimo problemas.
Eseno (Vokietija) vyskupas Franzas-Josefas Overbeckas (Francas Jozefas Overbekas) prieš rinkimus įspėjo, kad „dešiniųjų populistinių jėgų stiprėjimas” yra raginimas „visomis jėgomis ginti mūsų demokratiją”.
„Kiekviena tauta turi išreikšti save, prisidėti ir išsaugoti savo tapatybę. Tačiau šiandien suverenitetas gali būti išlaikytas tik tuo atveju, jei juo dalijamasi, kaip turėtų būti Europos Sąjungoje”, – COMECE pirmininkas Mariano Crociata (Marijanas Kročiata) prieš rinkimus kalbėjo interviu Italijos dienraščiui „La Stampa”.
„Manau, kad ES yra nusistovėjusi realybė. Net jei ji trapi, problemiška, susidurianti su problemomis ir kliūtimis, trukdančiomis taikyti pamatinius principus. Tačiau neginčijama, kad be ES negalima apsieiti. Žinoma, su Europa kartais siejame prieštaringus santykius, priklausomai nuo nacionalinių lūkesčių ir įvykių. Tačiau šiandien ES turi daugiau prasmės nei praeityje”, – teigė jis.
Jo buvo klausiama ir apie migrantų problemą. „Imigracijos iššūkis yra tas, kad ji tampa valdomu reiškiniu, kuris pasižymi žmogišku jautrumu ir humanitarine iniciatyva. Tai reiškia, kad turime siekti kontroliuoti ir valdyti atvykimą, užmegzti gerus santykius su migrantų kilmės šalimis, vykdyti integruotą operaciją, pagrįstą santykiais su atvykstančiais asmenimis ir santykiais su kilmės ar tranzito šalimis”, – aiškino M. Crociata.
Jo buvo pasiteirauta ir apie karą bei taikos sudarymą. „Šiuo metu ES balsas diplomatijoje atrodo silpnas, mažai reikšmingas, ir aš neturiu omenyje visų pirma karinių, gynybos aspektų. Esmė ta, kad „stipriosios valstybės” į tai neatsižvelgia. Tačiau ES gali tapti politine ir moraline jėga, galinčia būti išgirsta. Būtent dėl šios priežasties rinkimų rezultatai – tiek rinkėjų procentinė dalis, tiek rinkimų rezultatų darna – turi suteikti jai galimybę vykdyti vadovavimo ar bent jau lydėjimo funkciją veiksmingose diplomatinėse pastangose”, – teigė jis.
Nors Italijos premjerės Giorgios Meloni (Džordžijos Meloni) partija „Italijos broliai” triumfavo, tačiau rinkėjų aktyvumas smuko žemiau 50 proc. Italijos vyskupai, vadovaujami Bolonijos kardinolo Matteo Zuppi (Matėjo Džupio), ragino aktyviai dalyvauti rinkimuose ir formuoti Europos ateitį, kurioje nevaržoma masinė migracija taps vienu svarbiausių rūpesčių.
Nepaisant ryžtingo poslinkio į dešinę, COMECE pažymėjo, kad proeuropietiškos partijos vis dar turėtų turėti daugumą naujajame Parlamente. Vyskupai paragino naujai išrinktus EP narius ir būsimus Europos Komisijos narius „stengtis mažinti tariamą atotrūkį tarp Europos Sąjungos ir jos piliečių ir tinkamai atsakyti į jų realius rūpesčius”. Likus kelioms dienoms iki balsavimo, Italijoje kilo nedidelė diskusija po to, kai M. Zuppi pasirodė kritikuojantis vyriausybės siūlomas konstitucines reformas, pranešė „La Repubblica”. G. Meloni tuomet trumpai priminė kardinolui, kad „Vatikanas nėra parlamentinė respublika”.
ES vyskupų konferencijų komisijos vicepirmininkas komentavo EP rinkimus, apibūdindamas juos kaip nepasitenkinimo ir nusistatymo prieš daugelyje šalių vyriausybes išraišką. Reikia kurti solidarią visuomenę ir Europą, kurioje būtų vietos mažiausiems, pažeidžiamiausiems, sunkumus patiriantiems žmonėms, įsitikinęs jis.
Karas ir situacija Ukrainoje, ekonominis neužtikrintumas, nuosmukio rizika, pagreičio praradimas ir su tuo susijusios tapatybės paieškos – visi šie veiksniai lėmė Europos balsavimo rezultatus, kuriais 27 ES šalių rinkėjai atskleidė savo baimes ir kritiką Europai, kuri atrodo „pernelyg technokratiška, pernelyg nutolusi, pernelyg pedantiška tam tikrais klausimais“. Europos Sąjungos vyskupų konferencijų komisijos (COMECE) vicepirmininkas, Dižono (Prancūzija) arkivyskupas Antoine’as Hérouard‘as (Antuanas Hėrardas) dalinosi mintimis po rinkimų apibūdindamas kai kurių Europos šalių piliečių balsavimą kaip išreikštą „nepasitenkinimą ir nusistatymą prieš savo šalių vyriausybes“.
COMECE nori padrąsinti išrinktus atstovus, ragindama juos suvokti, kad tarnauja visai Europai, o ne tik gina tam tikrus konkrečius interesus. Vyskupai laikosi nuostatos, kad „Europos kūrimas turi būti solidarumo kūrimas, sukuriantis ryšius tarp šalių narių, o taip pat suteikiantis Europai ypatingą ir savitą vietą santykiuose su didžiosiomis pasaulio šalimis“ .
Europos kūrimas turi būti solidarumo kūrimas, sukuriantis ryšius tarp šalių narių, o taip pat suteikiantis Europai ypatingą ir savitą vietą santykiuose su didžiosiomis pasaulio šalimis.
Europos liaudies partija po rinkimų išliko kaip pagrindinė jėga Europos Parlamente. Taigi, iš esmės rezultatai nereiškia, kad turėtume paklusti tam tikrų partijų, apibūdinamų kaip kraštutinės dešiniosios ar populistinės, logikai, tačiau tai reiškia, kad į per rinkimus išreikštą nepasitenkinimą turi būti atsižvelgta renkant pagrindinius lyderius. Pasak vyskupo, kadenciją baigiantis Europos Parlamentas pastaraisiais metais atspindėjo Europos žemyno stipraus nukrikščionėjimo procesą, tad Bažnyčia primena, kad asmens laisvės nėra beribės, kad yra pareigos vieni kitiems, pareigos kurti solidarią visuomenę ir Europą, kurioje būtų vietos mažiausiems, pažeidžiamiausiems, sunkumų ištiktiems žmonėms. Migracijos klausimas turi būti sprendžiamas nuoširdžiai, su tam tikru atvirumu, nes neužtenka pasakyti, kad Europa nenori daugiau migrantų, teigia arkivyskupas Antoine’as Hérouard’as.
COMECE neišreiškia paramos vienai ar kitai politinei partijai, bei pabrėžia, kad klausimai, susiję su gyvybės apsauga, dirbančiųjų teisėmis, tarptautine savitarpio pagalba ir skurdžiausių šalių vystymusi išlieka Europos vertybėmis, kurias remia Bažnyčia.
COMECE atkreipia dėmesį, kad būtina skubiai spręsti aplinkosaugos problemas. Reikia Europos, kuri kurtų tikrą šalių ir piliečių solidarumą, o ne tik gintų kiekvieno asmens teises, nes Europos projektas tam tikra prasme yra solidarumo, sąjungos, bendrystės projektas, ir to niekada negalima pamiršti.
Europos liaudies partija (ELP) – didžiausia frakcija naujos sudėties Europos Parlamente
Europos liaudies partija (ELP) – didžiausia frakcija naujos sudėties Europos Parlamente. „Mes laimėjome Europos Parlamento rinkimus, esame stipriausia partija, esame stabilumo inkaras“, – sakė pagrindinė ELP kandidatė ir dabartinė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen). Ji pabrėžė, kad „centras laikosi“, tačiau taip pat atkreipė dėmesį, kad kraštutiniai kairieji ir dešinieji sulaukė paramos, todėl rinkimų „rezultatas susijęs su didele atsakomybe centro partijoms“.
Anot analitinio centro „European Council on Foreign Relations“ (ECFR) bendradarbio Pawelo Zerkos (Pavelo Zerkos), pagrindinė šių rinkimų pamoka buvo ta, kad jie gali būti labai svarbūs ES valstybių narių nacionalinei politikai.
Pavyzdžiui, Prancūzijoje prasti Emanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) stovyklos rezultatai paskatino jį paskelbti pirmalaikius parlamento rinkimus mėnesio pabaigoje.
Vengrijoje Peteris Magyaras (Pėteris Madjaras) iškilo kaip rimtas Viktoro Orbano varžovas. Lenkijoje pirmą kartą per dešimtmetį premjero Donaldo Tusko Pilietinė koalicija (KO) nugalėjo „Teisę ir teisingumą“ (PiS), taip įtvirtindama tvirtas centristų pozicijas. Be to, stebimas EP poslinkis į dešinę.
„Gali būti, kad pirmą kartą daugumą turės dešiniosios partijos – nuo centro dešiniųjų iki pačių radikaliausių, – kalbėjo P. Zerka. – Jei dešiniosios partijos bendradarbiaus, šis pokytis gali turėti įtakos klimato, migracijos, plėtros, biudžeto ir teisinės valstybės politikai.“
