Poliamorinis pasaulis sukrutęs – pasirodo memuarai apie tris gėjus vaikinus iš San Diego, nusprendusius sukurti šeimą.
Gydytojas ir autorius dr. Ianas Jenkinsas, zoologijos sodo prižiūrėtojas Jeremy‘is Hodgesas ir psichiatras dr. Alanas Mayfieldas prisistato kaip vidutiniai, paprasti įsimylėjėliai. Jie turi du vaikus: trimetę Piper ir vienerių sūnų Parkerį.
„Tai, kad Piper turi tris tėvus, nėra kažkas reikšmingo. Aš pats turiu tris tėvus – mamą, tėtį ir pamotę – ir tai niekam neįdomu“, – knygoje rašo I. Jenkinsas. „Atrodo, kad kai kurie žmonės mano, kad kalbama apie nesibaigiantį seksą, arba kad mes esame nestabilūs ir privalome daryti beprotiškus dalykus. Tačiau mūsų namuose viskas nepaprastai įprasta ir šeimyniška, tikrai ne kaip dokumentikoje „Tiger King“ (dokumentinis serialas apie Joe’aus Exotico gėjų trijulę).“
Trijulės buitinis susitarimas novatoriškas tuo, kad Piper savo gimimo liudijime turi tris tėvelius ir nei vienos mamos. Parkeris taip pat. Pasak San Diego apygardos LGBTQ naujienų skyriaus, precedentas atveria kelią „būsimiems kitų poliamorinių tėvų vaikams“.
Du vaikai gimė apvaisinus ilgametės draugės kiaušinėlius, juos išnešiojus surogatinėms motinoms ir gimusius vaikus maitinant kitos moters pienu. „Esame trijų vyrų šeima, o mūsų istorijos centre – meilė moterims. Ačiū, mamos, už mūsų brangius vaikus“, – kalbėjo I. Jenkinsas. Nepaisant šių sentimentalių žodžių, jų vaikai užaugs be motinos meilės. Moterys buvo ištrintos iš jų gyvenimo.
Trys vyrai iškovojo teisę visi būti įrašyti gimimo liudijime prieš pat Piper gimimą. „Jei visi nebūtume gimimo liudijime nurodyti tėvais… vienas iš mūsų trijų vaikams teisiškai būtų niekas. Jokios vaikų lankymo teisės mums išsiskyrus. Jokios galimybės priimti sprendimus dėl jų medicininės priežiūros. Jokios teisės pasisakyti priimant sprendimus. Jokių teisinių atsakomybių. Jokio automatinio paveldėjimo. Visa tai mūsų šeimai būtų buvę tikrai rizikinga“, – rašo I. Jenkinsas.
Ar ši keista istorija – viena iš tų, kurios „galėtų nutikti tik Kalifornijoje“?
Ne, tai žvilgsnis į ateitį po tos pačios lyties asmenų santuokas JAV įteisinusio 2015 metų Aukščiausiojo Teismo sprendimo byloje Obergefell prieš Hodges.
Iš vaikų gyvenimo pašalintos motinos, neaiški tėvystė, apgaulingi gimimo liudijimai ir poliamorija – tai ne tai, ką sprendimą priėmusių teisėjų dauguma (5 prieš 4) žadėjo amerikiečiams. Tačiau vyksta būtent tai. Knyga Three Dads and a Baby tai dokumentuoja.
Savo atskirojoje nuomonėje vyriausiasis teisėjas Robertsas tiksliai numatė šį įvykį:
Nors [teisėjų] dauguma atsitiktinai įvairiose vietose naudoja skaitvardį „du“, nėra jokios priežasties, kodėl pagrindiniame santuokos apibrėžime dviejų asmenų elementas turėtų būti išsaugotas, kai vyro ir moters elementas nesaugomas. Žvelgiant iš istorijos ir tradicijų perspektyvos, šuolis nuo skirtingų lyčių asmenų santuokos prie vienalytės santuokos yra kur kas didesnis nei nuo dviejų asmenų sąjungos prie daugybinių sąjungų, kurios turi gilias šaknis kai kuriose pasaulio kultūrose. Jei dauguma nori daryti didelį šuolį, sunku suprasti, kaip ji gali sakyti „ne“ mažesniam.
Sukrečia, kiek daugumos argumentų vienodai pagrįstai būtų galima pasitelkti pagrindžiant daugybinę santuoką. Jeigu „dviejų vyrų ar dvejų moterų, siekiančių susituokti, ryšyje ir jų teisėje padaryti tokį pasirinkimą yra orumas“, kodėl trijų žmonių, kurie naudodamiesi savo autonomijos teise siekia padaryti pasirinkimą ir susituokti, ryšyje orumo būtų mažiau? Jei tos pačios lyties pora turi konstitucinę teisę susituokti, nes kitaip jų vaikai „patirtų stigmą suprasdami, kad jų šeimos yra kažkaip prastesnės“, kodėl tie patys argumentai negaliotų trijų ar daugiau asmenų šeimai, auginančiai vaikus?
Iš žiniasklaidos pranešimų nėra aišku, ar trys vyrai yra oficialiai susituokę – galbūt ne. Tačiau nėra didelio skirtumo, jei vaikų gimimo liudijime jie visi yra įrašyti kaip tėvai.
Amerikiečiai buvo patikinti, kad tos pačios lyties asmenų santuoka tik atvers santuokos institutą gėjų ir lesbiečių poroms. Nebuvo jokių ketinimų keisti santuokos pagrindus. Ir taip toliau, ir panašiai.
Na, praėjus šešeriems metams atrodo, kad romantinius santykius puoselėjančios trijulės yra normalizuojamos, o motinos – ištrinamos. Jei tai nėra fundamentalūs pokyčiai, kas yra?
