Vyriausybė trečiadienį pritarė azartinių lošimų verslą griežtinančioms pataisoms. Teigiama, kad jos užkirs kelią neatsakingiems azartiniams lošimams, stiprins probleminių lošėjų apsaugą ir didins sektoriaus skaidrumą.
Ministrų kabinetui pritarus, Finansų ministerijos parengtos Azartinių lošimų įstatymo pataisos keliauja į Seimą.
Siūloma, kad lošimo namuose (kazino), automatų, bingo salonuose, totalizatoriaus punktuose būtų kvalifikuotas darbuotojas, kuris kilus įtarimui dėl lošėjo neatsakingumo pasiūlytų jam nutraukti lošimą arba pats galėtų jį stabdyti.
Ministerija siūlo bendroves įpareigoti įdiegti nuotolinio lošimo platformą, kurioje ne tik būtų talpinama vieninga informacija apie lošėją ir jo operacijas, bet ir leistų Lošimų priežiūros tarnybai bet kuriuo metu prisijungti prie platformos ir patikrinti duomenis.
Pakeitimais siūloma už lošėjų apsaugos, atsakingo lošimo, leidžiamos reklamos ir kitų reikalavimų nesilaikymą skirti 3–5 proc., o už pakartotinį pažeidimą – 8-10 proc. įmonių bendrų metinių pajamų baudas.
dėl lošėjo neatsakingumo pasiūlytų jam nutraukti lošimą arba pats galėtų jį stabdyti.
Dabar numatytos baudos už pirmą kartą padarytą pažeidimą yra 6–25 tūkst. eurų, už pakartotinai – dukart didesnės.
Finansų ministerija anksčiau teigė, kad maksimali 50 tūkst. eurų bauda lygi vienos dienos lošimų bendrovės vidutinėms pajamoms, todėl tai nėra efektyvi pažeidimų prevencijos priemonė.
Pataisos, įpareigojančios lošimų bendroves stebėti nuo lošimų priklausančius ar dideles sumas pralošiančius žmones, parengtos reaguojant į atvejį, kai Šarūnas Stepukonis iš investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo įmonių pasisavino apie 40 mln. eurų, kurių didžiąją dalį pralošė.
