Vyriausybė šią savaitę pritarė Seime svarstomam Rinkimų kodekso projektui, tačiau siūlo iš jo braukti procedūrinius klausimus ir technines detales, paliekant esmines konstituciškai svarbias nuostatas.
„Pati Vyriausybės išvada neatneš kardinalių pokyčių tam, dėl ko susitarė politinės partijos Seime, nors ir yra pakankamai ilga“, – per Vyriausybės posėdį sakė teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.
Teisingumo ministerijos parengtoje išvadoje pažymima, kad Rinkimų kodeksas bus konstitucinis įstatymas, o tokiais įstatymais turi būti reguliuojami tik ypač reikšmingi valstybės ir visuomenės gyvenimo klausimai.
Procedūrinius klausimus, tokius kaip rinkimų komisijų sudarymas, politinių kampanijų finansavimas siūloma perkelti į kitus įstatymus, nes rinkimų organizavimo taisykles įtvirtinus konstituciniame įstatyme vėliau galima susidurti su keblumais siekiant jas pakeisti reaguojant į besikeičiančią situaciją.
Konstituciniai įstatymai bei jų pataisos Seime svarstomi ir priimami pagal specialias procedūras, numatyti ilgesni laiko tarpai tarp balsavimų, reikia daugiau balsų priimti. Konstituciniam įstatymui priimti Seime reikia ne mažiau kaip 71 balso „už“, o norint pakeisti – 85 balsų.
Vyriausybė išvadoje pažymi, kad „nei Vyriausiosios rinkimų komisijos, kitų komisijų sudarymo ir jų veiklos procedūrinių klausimų, nei politinių kampanijų finansavimo klausimų detaliai ir smulkmeniškai reglamentuoti būtent konstituciniu įstatymu nėra būtinybės ir iš Konstitucijos kylančio pagrindo“.
Rinkimų kodekse siūloma palikti tik pagrindinius, t. y. konstituciškai svarbius, rinkimų klausimus, o procedūrinius, tokius kaip komisijų sudarymas, darbo organizavimas, apmokėjimas, rinkėjų sąrašų, politinės kampanijos dalyvių ir kandidatų registravimas palikti šiuo metu galiojančiuose įstatymuose.
Teisingumo ministerijos siūlymu, būtų atsisakyta Vyriausiosios rinkimų komisijos bei Politinių kampanijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės įstatymų nuostatų perkėlimo į Rinkimų kodeksą.
Seimas kovą pradėjo svarstyti darbo grupės parengtą Rinkimų kodekso projektą, kuriame į konstitucinį įstatymą sujungiami Seimo, Prezidento, Europos Parlamento, Savivaldybių tarybų rinkimų, Vyriausiosios rinkimų komisijos bei Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymai.
Drauge teikiamas ir į kodeksą neįeinantis Politinių organizacijų įstatymo projektas, jis turėtų pakeisti Politinių partijų įstatymą.
Darbo grupės parengtame projekte bene didžiausios naujovės yra susijusios su rinkimų komitetų veikla.
Rinkimų kodeksą planuojama priimti pavasario sesijoje, nes šių metų rugsėjį bus likęs pusmetis iki savivaldos rinkimų, kai nebegalima keisti rinkimų taisyklių.
