Vyriausybė trečiadienį pritarė Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) veiklos strategijai – iki 2035 metų norima organizacijos gretas išplėsti iki 50 tūkst. narių nuo dabartinių 14 tūkstančių.
Pagal patvirtintą dokumentą, ketinama formuoti naujus suaugusių šaulių vienetus, siekiant iki 2035 metų turėti 2 tūkst. kovinių šaulių, 10 tūkst. tarnybą komendantiniuose vienetuose atliekančių šaulių ir 18 tūkst. neginkluoto pasipriešinimo šaulių – iš viso 30 tūkst. saugusiųjų sukarintos organizacijos narių.
Krašto apsaugos ministerija (KAM) pranešime nurodo, kad dešimtmečio strategija apibrėžia tris esmines LŠS veiklos kryptis: sąjungos stiprinimą ir plėtrą, šaulių indėlį stiprinant valstybės gynybą, krizių valdymą bei civilinę saugą ir visuomenės atsparumo ir valios priešintis didinimą.
„LŠS veiklos strategija yra ambicingas dokumentas, suteikiantis tvirtą pamatą tolimesniam organizacijos dešimties metų vystymuisi. Strategijoje įtvirtinta aiški organizacijos vizija ir misija. Tai didelis žingsnis konkrečių darbų įgyvendinimo link“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Kovo 16 dieną LŠS veiklos strategija bus pateikta tvirtinimui Šaulių sąjungos suvažiavimo metu.
KAM pranešime pažymima, kad pernai įsigaliojęs naujasis LŠS įstatymas suteikė organizacijai daugiau funkcijų ir atsakomybių. Vienas iš jų – didesnis šaulių įsitraukimas bendradarbiaujant ne tik su krašto apsaugos sistemos institucijoms, bet ir kitomis valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms taikos, krizių ir valstybės gynybos metu.
„Naujoji strategija leis, koordinuojant veiksmus su valstybės ir savivaldos institucijomis bei krašto apsaugos sistemos struktūromis, efektyviai prisidėti prie valstybės gynybinės galios didinimo, viešojo saugumo stiprinimo, pilietiškumo bei patriotiškumo ugdymo ir gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų vykdymo įgyvendinant visuotinės gynybos principą“, – teigia LŠS vadas pulkininkas leitenantas Linas Idzelis.
Naujoji strategija leis, koordinuojant veiksmus su valstybės ir savivaldos institucijomis bei krašto apsaugos sistemos struktūromis, efektyviai prisidėti prie valstybės gynybinės galios didinimo, viešojo saugumo stiprinimo, pilietiškumo bei patriotiškumo ugdymo
Pranešime nurodoma, kad LŠS tenka išskirtinis vaidmuo rengiant piliečius neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui ir stiprinant visuomenės atsparumą bei valią priešintis. Organizacija daug dėmesio skiria jaunųjų šaulių ugdymui, plėsdama jaunųjų šaulių būrelių veiklą, moksleivių atostogų metu organizuodama stovyklas jauniesiems šauliams ir moksleiviams.
Nuo 2022 metų kartu su Krašto apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijomis įgyvendindama bendrą projektą LŠS organizuoja trijų dienų praktinį pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą.
Siekiama 2024–2025 mokslo metais jį įtraukti į bendrojo ugdymo programą ir užtikrinti šio kurso privalomumą visiems bendrojo ugdymo mokyklų devintų klasių moksleiviams.
Šaulių sąjungoje visoje Lietuvoje šiuo metu priklauso apie 14 tūkst. žmonių nuo 11 metų amžiaus. Ši organizacija okupacijos sąlygomis organizuotų rezistencinį judėjimą.
