Vyks konferencija „Sovietų okupuota Lietuva per „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ prizmę: žmonės, įvykiai, atgarsiai“

ŠaltinisBNS

2022-uosius Seimas paskelbė „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ metais. Siekdamas prisidėti prie „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ aktualizavimo, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įsikūręs Adolfo Damušio demokratijos studijų centras birželio 16 d.(ketvirtadienį) 9:30 val. jau šeštą kartą kviečia į politinių studijų dienų konferenciją.

Šių metų mokslinės konferencijos tema – „Sovietų okupuota Lietuva per „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ prizmę: žmonės, įvykiai, atgarsiai“.

Tokia tema pasirinkta, nes 1972–1989 m. drąsūs dvasininkai, vienuolės ir talkininkai leido „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“, leidinį, siekusį pasauliui parodyti sovietų valdžios antibažnytinę politiką, tikinčiųjų ir žmogaus teisių pažeidimus ir neblėstantį (tikinčiųjų) pasiryžimą kovoti už savo įsitikinimus.

„Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ drąsino tikinčiuosius, drausmino linkusius kolaboruoti, kvietė Bažnyčios vadovybę būti ištvermingą. Šimtai „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ bendradarbių ir platintojų patyrė KGB persekiojimus, represijas, šantažą. Nors cenzūra buvo griežta, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ buvo reguliariai leidžiama ir platinama net 17 metų iki pat Nepriklausomybės atgavimo.

„Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ sulaukė plataus atgarsio pasaulio žiniasklaidoje, griaudama sovietų propagandos kuriamą mitą apie komunistinės sistemos humaniškumą

„Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ sulaukė plataus atgarsio pasaulio žiniasklaidoje, griaudama sovietų propagandos kuriamą mitą apie komunistinės sistemos humaniškumą ir tapo neatsiejama Lietuvos istorijos dalimi, ji reikšmingai prisidėjo prie Sąjūdžio ir Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo. Itin sudėtingu istoriniu metu „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikai“ pavyko pralaužti geležinę uždangą ir skelbti pasauliui apie tikrąją situaciją okupuotoje Lietuvoje.

Konferencijos pranešimuose bus aptarta leidinio reikšmė Lietuvos disidentiniam judėjimui, pristatyti tuometinės švietimo sistemos atspindžiai ir jaunimo įvaizdis „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ puslapiuose. Konferencijos dalyviai aptars leidinio svarbą tarptautinėje žmogaus teisių darbotvarkėje ir žiniasklaidoje, pristatys sklaidą pasaulyje 1972–1990 m., atkreips dėmesį į  kun. Juozo Zdebskio veiklą.

Tarp konferencijos pranešėjų – dr. Jolanta Budriūnienė, dr. Asta Petraitytė-Briedienė, Gintė Damušytė, Deimantė Giedrimaitė, dr. Gediminas Mikelaitis, dr. Vitalija Stravinskienė, dr. Ilona Strumickienė, Tomas Vaitelė.

2 KOMENTARAI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Exit mobile version