Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovui pareiškus, kad nuo 2021-ųjų imigrantų iš Vidurio Azijos padaugėjo 14 kartų, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad bendras jų skaičius, nepaisant reikšmingo augimo, nėra labai didelis.
„Akivaizdu, kad darbo rinkos poreikiai, kurie anksčiau buvo tenkinami imigrantų iš Ukrainos ir Baltarusijos, prasidėjus plataus masto invazijai, kada Ukrainos vyrai kovoja fronto linijoje, iš esmės tos darbo jėgos, kuri reikalinga mūsų verslui, struktūros pasikeitimas įvyko, ir įvyko taip pat Centrinės Azijos gyventojų sąskaita. Tų žmonių tikrai padidėjo nuo labai mažų skaičių“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė I. Šimonytė.
„Gal šiek tiek Valstybės saugumo departamento vadovui nederėtų tais augimo skaičiais gąsdinti, nes išties augimas atrodo įspūdingas, bet bendras tų žmonių skaičius tikrai nėra koks nors labai didelis“, – pridūrė premjerė.
Anot I. Šimonytės, šiemet iki spalio 1 dienos laikinai leidimą gyventi Lietuvoje turinčių trečiųjų šalių piliečių skaičius padidėjo keliais šimtais.
„Problemų išties buvo. Ir tos problemos buvo iš dalies sureguliuotos jau tais įstatymais, kurie įsigaliojo, ir manau, kad nuo 2025 metų galiojant kvotai (darbuotojų iš trečiųjų šalių – BNS), kiek žmonių gali atvykti į Lietuvą, bus galima tuos dalykus reguliuoti ir papildomai“, – teigė ji.
VSD vadovas Darius Jauniškis LNK Žiniose trečiadienį teigė, kad departamentas nespėja patikrinti visų imigrantų, o tai kelia labai didelių kontržvalgybinių ir teroristinių rizikų.
Premjerės teigimu, VSD vadovo teiginius galima traktuoti ir „kaip poziciją prieš biudžeto priėmimą“.
„Visiškai neseniai labai panašius argumentus vadovas dėstė dėl Baltarusijos imigrantų, dabar dėl Centrinės Azijos imigrantų. Neneigiu, kad visokių žmonių gali atvykti (…), bet niekada nebus tokios situacijos, kada galės Valstybės saugumo departamentas nieko nedaryti ir nuo darbo atsipalaiduoti“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.
„Mes ir Lietuvos Respublikoje turime savo piliečių, kurių veikla kelia rimtą susirūpinimą dėl jų požiūrio į Lietuvos valstybingumą, nepriklausomybę, suverenitetą“, – pridūrė ji.
Migracijos departamento duomenimis, spalio 1-ąją Lietuvoje gyveno 10,6 tūkst. uzbekų, kai metų pradžioje šis skaičius siekė 8,2 tūkst., o prasidedant 2022-iesiems – 998. Uzbekistano piliečiai šiuo metu sudaro ketvirtą pagal dydį užsieniečių diasporą.
Be to, Lietuvoje per devynis mėnesius nuo 5,7 tūkst. iki 7,2 tūkst. padaugėjo atvykėlių iš Tadžikijos.
Gausiausia Lietuvoje išlieka ukrainiečių diaspora, jai priklauso 77,5 tūkst. asmenų. Antri – baltarusiai, jų spalio 1-ąją šalyje gyveno 61,3 tūkst., treti – rusai, jų Migracijos departamentas skaičiuoja 15,3 tūkstančio.
Galiojančius leidimus gyventi Lietuvoje iš viso turi beveik 222 tūkst. užsieniečių, šis skaičius nuo rugsėjo 1 dienos keliais šimtais sumažėjo.