Sinodo apie sinodiškumą posėdyje dalyvavęs Vokietijos vyskupas paneigė mintį, kad jo šalies katalikų bendruomenė prieštarauja visuotinei Bažnyčiai, ir pakartojo, kad ji ir toliau dalyvaus Romoje vykstančiose diskusijose dėl Bažnyčios ateities, rašo CNA.
Šeštadienio popietę kalbėdamas per sinodo spaudos konferenciją Eseno vyskupas Franzas Josefas Overbeckas (Francas Jozefas Overbekas) pripažino, kad ir kiti jam yra išreiškę susirūpinimą dėl Katalikų Bažnyčios Vokietijoje prieštaringai vertinamo Sinodinio kelio.
„Daugelis žmonių manęs klausė: „Ar jūs vis dar esate katalikai ir Katalikų Bažnyčios dalis?” – kalbėjo J. Overbeckas, vienas iš trijų Vokietijos vyskupų konferencijos delegatų visuotiniame sinode ir pagrindinis Vokietijos sinodo kelio šalininkas. Ir aš atsakau: „Taip, žinoma, mes esame katalikai ir esame čia, kad toliau jais liktume”.
2019 m. pradėtas įgyvendinti Sinodinis kelias yra nekanoninė Vokietijos vyskupų konferencijos ir Vokietijos katalikų centrinio komiteto (ZdK) iniciatyva, kurios bendradarbiai patvirtino tos pačios lyties asmenų sąjungų palaiminimą, į Bažnyčios praktiką įtraukė translyčių ideologiją ir kovo mėnesį Frankfurte vykusioje baigiamojoje asamblėjoje kreipėsi į Romą su prašymu atverti šventimų galimybę moterims.
Popiežius Pranciškus kritikavo Sinodo kelią kaip „elitinį” ir „nenaudingą”, o vyskupai iš viso pasaulio reiškė susirūpinimą, kad toks procesas gali sukelti schizmą tarp Vokietijos ir visuotinės Bažnyčios. Vatikano pareigūnai ir Vokietijos vyskupai surengė ne vieną susitikimą, skirtą Sinodiniam keliui aptarti, paskutinį kartą – liepos 27 d.
Beveik 10 minučių kalbėdamas žurnalistams apie Sinodinį kelią, Vokietijos dvasininkas tvirtino, kad prieštaringai vertinamas procesas yra atsakas į unikalų „posekuliarinį” Vokietijos kultūros kontekstą, kuriame „žmonės neturi jokio supratimo” apie transcendenciją, Bažnyčią ar Jėzų Kristų.
„Tai keičia visą mūsų vykdomą sistemos struktūrą”, – sakė F. Overbekas, pridurdamas, kad jei katalikų mokymas prieštaraus „laiko ženklams”, tuomet „niekas nebus įtikintas” Bažnyčios gairėmis.
Overbeckas ne kartą rėmėsi ypatinga Vokietijos kultūrine padėtimi, kad pateisintų kai kuriuos prieštaringiausius Sinodo kelio pasiūlymus. Pavyzdžiui, jis užsiminė apie privalomo kunigų celibato panaikinimo paieškas, pažymėdamas, kad per 13 savo, kaip Eseno vyskupo, darbo metų įšventino tik 15 naujų kunigų, o 300 kunigų mirė. Jis sakė, kad šiuo metu Eseno vyskupijoje nėra nė vieno besimokančio klieriko.
Be to, dvasininkas išsakė mintį, kad Vokietijoje plačiai paplitęs tiek katalikų nuolatinis diakonatas, tiek įšventintos moterys liuteronų dvasininkės, todėl diakonato atvėrimo moterims klausimas vietos Bažnyčiai yra ypač aktualus.
dvasininkas išsakė mintį, kad Vokietijoje plačiai paplitęs tiek katalikų nuolatinis diakonatas, tiek įšventintos moterys liuteronų dvasininkės, todėl diakonato atvėrimo moterims klausimas vietos Bažnyčiai yra ypač aktualus.
„Gyvename šiame pasaulyje, ir tokie klausimai iškyla”, – sakė F. Overbeckas, kuris teigė, kad bet kokie svarstymai apie moterų įtraukimą į diakonatą turėtų būti atsakas į „pašaukimą”, o ne tiesiog apeigų sukūrimas, „kad moterys galėtų dalyvauti Bažnyčios sakramentinėje tarnystėje”.
F. Overbeckas, anksčiau sakęs, kad tos pačios lyties asmenų santuokos turėtų būti priimtinos, o ne vadinamos amoraliomis, spaudos konferencijoje taip pat teigė, kad Bažnyčia turi išlaikyti Kristų centre, bet atidėti į šalį savo „įpročius ir tradicijas”, norėdama atsiliepti į šiuolaikinius poreikius, nors, atrodo, patikslino, kad sakydamas „tradicija” jis neturėjo omenyje apaštališkosios tradicijos.
Eseno vyskupas pridūrė, kad Sinodiniu keliu ir raginimais keisti Bažnyčios mokymą, susijusį su lytiškumu, šventimais ir valdymu, siekiama šalinti sistemines seksualinio išnaudojimo krizės, per pastarąjį dešimtmetį sukrėtusios Katalikų Bažnyčią Vokietijoje, priežastis.
F. Overbeckas taip pat pripažino, kad lapkričio mėnesį Vokietijoje darbą pradės „sinodinis komitetas”, kurio tikslas – įsteigti nuolatinę sinodinę tarybą, sudarytą iš vyskupų ir pasauliečių, kuri valdytų Katalikų Bažnyčią Vokietijoje. Vatikanas aiškiai uždraudė steigti šią tarybą kaip neatitinkančią Bažnyčios ekleziologijos, o keturi iš 27 Vokietijos ordinarų birželį balsavo už tai, kad sinodo komitetas nebūtų finansuojamas iš bendro fondo.
Pažymėtina, kad F. Overbeckas buvo įtrauktas į komisiją ir jo komentarai buvo išsakyti Sinode sinodiškumo temos „Dalyvavimas, valdymas ir valdžia” nagrinėjimo metu, kuriame daug dėmesio skiriama Bažnyčios valdymo „decentralizacijai”.
Šiuo tikslu sinodo darbo dokumente cituojamas popiežiaus Pranciškaus nurodymas jo paraginime „Evangelii Gaudium”, kad „popiežiui nepatartina užimti vyskupų vietos svarstant kiekvieną jų teritorijoje kylantį klausimą. Šia prasme suvokiu, kad reikia skatinti protingą „decentralizaciją”.
Šioje Sinodo apie sinodiškumą dalyje dalyvių prašoma apsvarstyti šiuos klausimus: „Kokį doktrinos autoriteto laipsnį galima priskirti Vyskupų konferencijų įžvalgoms?”
Kitu klausimu klausiama, „kokiu mastu” vietinių Bažnyčios subjektų „suartėjimas”, pavyzdžiui, vyskupų konferencijų, „tuo pačiu klausimu įpareigoja Romos vyskupą spręsti jį visuotinės Bažnyčios lygmeniu”?
Vokietijos sinodinio kelio iniciatorius ir pirmininkas 2022 m. gruodį sakė, kad šia iniciatyva siekiama sukurti „spaudimą” visuotinei Bažnyčiai.
F. Overbeckas ir Vokietijos vyskupų konferencijos pirmininkas vyskupas Georgas Bätzingas (Georgas Bėcingas) išreiškė ketinimą Sinodinio kelio siūlymus plėtoti šiuo metu vykstančiame sinodo posėdyje. Tiesą sakant, G. Bätzingas, kaip pranešama, šio mėnesio pradžioje pasidalijo 159 puslapių dokumentu, kuriame išsamiai išdėstytos Sinodinio kelio išvados, su kitais 365 Romos sinodo nariais.
F. Overbeckas anksčiau yra sakęs, kad Sinodas dėl sinodiškumo turi atsižvelgti į Vokietijos sinodinio kelio pateiktus pasiūlymus, „pradedant moterų vaidmeniu, baigiant lytiškumo klausimu ir vienas kitą mylinčių žmonių klausimu”.
Tačiau spaudos konferencijoje Eseno vyskupas pridūrė, kad jis taip pat gali kai ką iš Sinodo dėl sinodiškumo parsivežti į Vokietiją. Jis pažymėjo, kad sinodo „pokalbio Dvasioje metodas”, pabrėžiantis klausymąsi neužduodant klausimų ir tylios maldos laiką, galėtų būti įtrauktas į Vokietijos sinodinio kelio darbą ateityje.
