Pirmadienį Vokietijos vyskupų konferencijos pirmininkas teigė sveikinantis naują Vatikano laišką, kuriame išsamiai išdėstytas susirūpinimas dėl siekio įsteigti nuolatinę sinodo tarybą – naują Bažnyčią Vokietijoje kontroliuojančią instituciją.
Sausio 23 d. paskelbtame pareiškime Limburgo vyskupas Georgas Bätzingas (Georgas Bėcingas) sakė, kad Vokietijos vyskupai aptarė laišką ir sieks „artimiausiu metu” toliau diskutuoti šiuo klausimu.
Kartu G. Bätzingas kaip nepagrįstus atmetė nuogąstavimus, kad Vokietijos sinodo taryba turės galią Vyskupų konferencijai ir pakenks atskirų vyskupų autoritetui.
Į šiuos nuogąstavimus buvo atsižvelgta naujausiame Vatikano laiške, nes penki Vokietijos vyskupai paprašė Romos tai padaryti.
Kelno, Regensburgo, Passau, Eichštato ir Augsburgo vyskupai 2022 m. gruodžio 21 d. raštu kreipėsi į Vatikaną. Jie iškėlė tai, ką pirmadienį G. Bätzingas pripažino esant „pagrįstais ir būtinais klausimais” – visų pirma, ar vyskupai gali būti priversti laikytis tokio susirinkimo įgaliojimų.
To nebuvo, pažymima naujausiame Vatikano laiške. Vokiečių kalba parašytame pranešime vyskupui G. Bätzingui priminta, kad, remiantis „Lumen gentium”, Vatikano II susirinkimas moko, „kad vyskupo konsekracija kartu su šventimų tarnyba suteikia ir mokymo bei valdymo tarnystę, kuri dėl savo prigimties gali būti vykdoma tik hierarchinėje bendrystėje su vadovu ir kolegijos nariais”.
Keturių puslapių naujausiame Vatikano laiške Vokietijai rašoma, kad jį patvirtino popiežius Pranciškus. Jį pasirašė Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas, Tikėjimo mokymo dikasterijos prefektas kardinolas Luisas Ladaria SJ ir Vyskupų dikasterijos prefektas kardinolas Marcas Ouellet (Markas Uelė).
Įspėdamas apie naujos schizmos grėsmę iš Vokietijos, Vatikanas 2022 m. liepos mėn. jau įsikišo prieš Vokietijos sinodo susirinkimą.
Naujausioje sausio 16 d. datuotoje notoje G. Bätzingui buvo pranešta, „kad nei Sinodinis kelias, nei jokia įsteigta institucija ar vyskupų konferencija neturi kompetencijos steigti ,sinodo tarybos’ nacionaliniu, vyskupijos ar parapiniu lygmeniu”.
Pirmadienį paskelbtame viešame pareiškime vyskupas G. Bätzingas teigė, kad naujausias „Romos dokumentas mums Vokietijoje turės tą pasekmę, jog daug intensyviau galvosime apie sinodinio konsultavimosi ir sprendimų priėmimo formas bei galimybes, kad ugdytume sinodalumo kultūrą”.
