Penktadienį, lapkričio 18 d., Šv. Augustino patristikos institute Romoje įvyko Romos kurijos dikasterijų vadovų susitikimas su 62 Vokietijos Katalikų Bažnyčios vyskupais, atvykusiais su „Ad limina“ vizitu. Penktadienio vakarą buvo paskelbtas susitikimą apibendrinantis komunikatas.
Komunikato pradžioje pažymėta, kad susitikimas buvo jau prieš kurį laiką suplanuotas ir kad jos tikslas – kartu apmąstyti Vokietijoje vykstantį Sinodinio kelio procesą, pradėtą reaguojant į dvasininkų seksualinio išnaudojimo prieš nepilnamečius atvejus.
Penktadienį vykusiam susitikimui vadovavo Popiežiaus valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas, kuris įvadinėje kalboje priminė bendrystės ir meilės ryšį, jungiantį vyskupus tarpusavyje ir su Petro įpėdiniu, pabrėžė, kad šis susitikimas yra svarbus dalijimosi ir malonės metas, gerbiant skirtingumus ir išlaikant vienybę.
Kardinolas paminėjo ir susirūpinimą, kurį kelia vokiečių Sinodo kelias, nurodydamas, kad jam gresia pavojus tapti „Bažnyčios reforma, o ne reformomis Bažnyčioje“.
Vokietijos vyskupų konferencijos pirmininkas Limburgo vyskupas Georgas Baetzingas (Georgas Bėcingas) pristatė Vokietijos sinodinio kelio darbus ir pabrėžė jo dvasią, pagrįstą įsiklausymu į Dievo tautos balsą ir skausmu dėl dvasininkų įvykdytų nepilnamečių išnaudojimo nusikaltimų.
Arkivyskupas G. Baetzingas taip pat išvardijo asamblėjose aptartas temas: valdžia ir valdžių pasidalijimas Bažnyčioje – bendras dalyvavimas ir misijų planavimas; kunigo gyvenimas šiandien; moterys, Bažnyčioje vykdančios tarnystes ir pareigas; meilė ir lytiškumas žmonių poros gyvenime. Galiausiai vyskupas pasidžiaugė sprendimu prailginti visai Bažnyčiai skirto Sinodo trukmę.
Po to savo pranešimus skaitė Tikėjimo mokymo dikasterijos prefektas kardinolas Luisas Francisco Ladaria ir Vyskupų dikasterijos prefektas kardinolas Marcas Ouellet (Markas Velė), kurie atvirai ir aiškiai kalbėjo apie nuogąstavimus ir abejones dėl vokiečių Sinodo kelio metodikos, turinio ir pasiūlymų, prašydami Bažnyčios vienybės ir jos evangelizacinės misijos labui vokiečių iškeltus prašymu įtraukti į visuotinės Bažnyčios Sinodo eigą.
Vėliau vykusioje diskusijoje Vokietijos vyskupai ir kurijos atstovai pabrėžė, kad yra svarbu ir netgi būtina aiškiau iškelti ir išnagrinėti kai kuriuos klausimus, susijusius su Bažnyčios struktūromis, šventimų tarnyste ir galimybe ją vykdyti, krikščioniškąja antropologija ir kitomis sritimis.
Kartu buvo pabrėžta, jog visi suvokia, kad jie keliauja kartu su visa šventąja ir kantria Dievo tauta, net jei susiduriama su skirtingomis pozicijomis. Būtent šia prasme daugelis kalbėjusiųjų nurodė, kad evangelizacija ir misija yra svarbiausias vykstančių procesų tikslas, taip pat kad suvokiama, jog tam tikri dalykai negali būti kvestionuojami.
Atviro ir broliško dalijimosi metu buvo pateikta ir nemažai kitų pasiūlymų, pavyzdžiui, siūlymas taikyti moratoriumą Vokietijos sinodo keliui, tačiau jam nepritarta. Buvo sutarta tęsti apmąstymus bei abipusį įsiklausymą, atsižvelgiant į iškylančius nesklandumus.
Baigdamas kardinolas valstybės sekretorius padėkojo už pasidalijimą, kuris buvo ne formalus, o konstruktyvus ir reikalingas ir į kurį reikės atsižvelgti toliau einant pradėtu keliu.
Buvo sutarta, kad abipusis įsiklausymas ir dialogas turėtų būti tęsiamas ateinančiais mėnesiais, taip praturtinant Vokietijos sinodo kelią ir visuotinį Bažnyčios sinodą.
Susitikimas su popiežiumi – ketvirtadienį
Ketvirtadienį popiežius Pranciškus Vatikane priėmė Vokietijos vyskupus.
Audiencija pas popiežių Pranciškų truko apie dvi valandas, po susitikimo paskelbtame pareiškime teigė Vokietijos vyskupų konferencija, apibūdindama susitikimą kaip „atvirą pokalbių ratą”, kuriame „vyskupai galėjo iškelti savo klausimus ir problemas, o popiežius į juos atsakė individualiai”.
Pareiškime trumpai paminėta, kad „pokalbyje taip pat iškilo Bažnyčios Vokietijoje Sinodinio kelio ir pasaulinio sinodo proceso aspektai”.
Pranešime spaudai taip pat sakoma, kad pontifikas ir vyskupai pasikeitė „apmąstymais apie pastoraciją pasikeitusiais laikais”, „kunigo ir vyskupo tarnystės savęs supratimą, pasauliečių įsipareigojimą Bažnyčiai, taip pat iššūkį, kaip evangelizacija gali būti sėkminga sekuliaraus pasaulio kontekste”.
„Be to, vyskupai galėjo papasakoti apie savo patirtį vyskupijose, – tęsiama pareiškime. – Politinės atsakomybės, socialinės sanglaudos ir taikos perspektyvos pasaulinių ir regioninių konfliktų akivaizdoje klausimas lėmė susitikimo eigą”.
