„The John-Henry Westen Show” laidoje lankėsi Vokietijos kardinolas, buvęs Tikėjimo mokymo kongregacijos vadovas, Gerhardas Mülleris (Gerhardas Miuleris). Jis pasidalijo mintimis apie sklindančius gandus dėl popiežiaus Pranciškaus atsistatydinimo, San Diego (JAV) vyskupo Roberto McElroy’aus (Roberto Makelrojaus) tapimą kardinolu, LGBT propagandistą tėvą Džeimsą Martiną (James Martin) ir pan.
Pirmiausia, interviu metu sakoma, kad sklinda daug gandų apie popiežių Pranciškų: „Popiežius Pranciškus gali atsistatydinti”, „Popiežius Pranciškus gali mirti”. Buvo klausiama, kas dabar vyksta Vatikane.
Kardinolas Gerhardas Miuleris sako tiksliai nežinantis, kas ten vyksta – niekas nežino, kas vyksta, teigia jis.
„Viskas yra Dievo rankose. Ateis diena, kai visi turės mirti, o popiežius yra žmogus, žmogus kaip ir mes. Jis yra piligrimas šioje žemėje, ir mes turime už jį melstis, nes jis yra šventojo Petro, pirmojo popiežiaus ir visuotinės Bažnyčios ganytojo, įpėdinis, taip pat žmogus su visais savo šviesuliais ir šešėliais. Ir mes turime prašyti Dievo atleidimo ir laukti jo malonės”, – sako Vokietijos kardinolas.
„Aš asmeniškai nežinau, ar jis atsistatydins. Popiežius Benediktas iš tiesų taip padarė; Bažnyčiai tai buvo didelis sukrėtimas, nes popiežius yra vyskupas, Romos vyskupas. Kartu jis laikosi nuolatinės pamatinės visos Bažnyčios vienybės principo, visų vyskupų, vietinių teisėjų bendrystėje. Todėl tai turi tam tikrų pasekmių, padarinių Bažnyčiai. O popiežius Benediktas dar gyvas, ir bus didelė problema turėti du popiežius emeritus. Tai nėra gerai Bažnyčiai”, – atvirai pasidalina savo mintimis kardinolas G. Mülleris.
„Kiekvienas turi savo nuomonę. Bet aš, kaip teologas, esu iš esmės prieš popiežių atsistatydinimą. Tik kraštutiniais atvejais galime tai suprasti, bet įprastose situacijose visada turime susitaikyti su tuo, kad popiežius yra žmogus, kuris sensta. Žinoma, kiekvienas žmogus sensta, bet mes turime liudyti ir savo kančias, savo senatvę. Jei mes tokie esame, Dievas yra su mumis. Taigi liudijimas, kurį duodate, yra apie Jėzų Kristų, nukryžiuotą ir prisikėlusį Viešpatį, ir apie viltį, kurią turime visi po šio žemiškojo gyvenimo”, – aiškina jis interviu metu.
Vienas iš vyskupų, keliamų į kardinolus, Jungtinėse Valstijose yra itin prieštaringai vertinamas, nes jis laikosi su Bažnyčios mokymu apie homoseksualumą nesuderinamų pozicijų gyvybės, šeimos, ypač homoseksualumo klausimais, rašoma interviu. Garsiausias iš jų yra vyskupas Robertas McElroy’us (Robertas Makelrojus).
Kardinolas G. Mülleris įsitikinęs, kad „niekas negali suprasti šio paskyrimo, nes ne tik šių vyskupų pats pasirinkimas yra apipintas peripetijomis. Los Andželo vyskupija turi labai, labai gerą vyskupą. Ir tai yra tam tikro, manau, neteisingo Katalikų Bažnyčios Amerikoje supratimo požymis. Yra kategorijų, pagal kurias Bažnyčia kai kuriose šalyse interpretuojama, mano nuomone, visiškai neteisingai. Bažnyčia nėra suskirstyta į frakcijas, kurios būtų „liberalusis sparnas” ir „konservatyvusis sparnas”.
Visi katalikai, ypač vyskupai, turi būti ištikimi Dievo žodžiui ir Šventosios Bažnyčios doktrinai, sako kardinolas G. Miuleris: „Mes nesame vyskupai savo vardu, su savo politiniu supratimu ir preferencijomis. Negaliu sakyti, kad esu J. Bideno ar D. Trumpo pusėje ir todėl keisiu katalikų tikėjimą pagal savo politines pasirinkimo galimybes”.
Toliau jis tęsia: „Tačiau yra priešingai. Kaip krikščionys, turime šiek tiek orientuotis politikų atžvilgiu, ypač jei jie save vadina katalikais. Jie turi veikti katalikų vardu, o ne kaip katalikiškos sistemos spaudimo grupė. Mums nereikia spaudimo grupių ar politikų pagalbos. Pirmoji kiekvieno žmogaus teisė yra teisė į gyvybę”, – aiškina kardinolas.
G. Mülleris toliau tęsia: „Jei vyskupas sako, kad tai yra toks pat lygmuo, kaip ir mūsų kova su skurdu, tai visiškai neteisingas požiūris į šį klausimą. Tai politinis požiūris, bet ne teologinis ir moralinis požiūris į klausimus. O Bažnyčia yra visų, taip pat ir nekrikščionių, gynėja, nes tikime, kad kiekvienas žmogus yra Dievo kūrinys. Ir todėl teisė į gyvybę yra absoliuti pagrindinė, pamatinė teisė”.
„Ir matome, kad vyksta karas, karas prieš gyvybę, kuri kyla iš Dievo, gyvybės pradžią. Dabar mes žudome ateinančią kartą. Žudome vaikus motinos įsčiose, taip pat savo senelius per eutanaziją ir naikiname visų kartų pasekmių pagrindą, kuris yra vyro ir moters santuoka, vieno vyro ir vienos moters santuoka”, – pabrėžia kardinolas.
„Seksualumas skirtas tik vyrui ir moteriai santuokoje, įsitikinęs G. Mülleris, primindamas Mato evangeliją. – Dievas mums, žmonėms, suteikė šią didžiulę atsakomybę sudaryti santuoką, tėvą ir motiną, gyvybės prigimties tarpininkus. Krikščionys motina ir tėvas yra pirmieji Jėzaus Kristaus atstovai, kviečiantys į mūsų bendrą kunigystę savo vaikus”.
Kardinolas G. Miuleris mano, kad kiekvienas kunigas, kardinolas ir popiežius, kiekvienas vyskupas turi būti visiškai ištikimas apreikštajam tikėjimui ir mums duotam prigimtiniam įstatymui, nedarydamas savo asmeninės politikos. Geras vyskupas yra ganytojas, o ne antrarūšis politikas.
Apie kunigą Jamesą Martiną
Tėvo Jameso Martino (Džeimso Martino), jėzuito, asmenyje turime kunigą, kuris visame pasaulyje išgarsėjo homoseksualumo propagavimu, siekiu pakeisti Bažnyčią, kad ji priimtų homoseksualumą, kaip pastebima pokalbio metu.
Jo metu pasakojama, kad nepaisant to, popiežius Pranciškus pirmiausia pakvietė jį kalbėti Pasauliniame šeimų susitikime, taip pat pakvietė tapti Popiežiškosios socialinių komunikacijų tarybos nariu, vėliau net susitiko su juo asmeniškai audiencijoje, kurią tėvas J. Martinas panaudojo homoseksualumo propagavimui. Popiežius Pranciškus taip pat atsakė į įvairius klausimus, kuriuos kun. Martinui pateikė jo įkurta LGBT grupė, ir popiežius į tuos klausimus atsakė.
Tuo tarpu popiežius Pranciškus nesusitiko su kardinolu Josephu Zenu (Džosefu Zenu), kai šis atvyko apsilankyti dėl Kinijos katalikų, kenčiančių nuo komunizmo priespaudos, taip pat neatsakė į kardinolo Raymondo Burke’o (Reimondo Berko) ir kitų kardinolų klausimus. Katalikai visame pasaulyje yra labai sutrikę, teigiama interviu ir klausiama, ką jie turėtų daryti.
Kardinolas G. Mülleris dalinasi: „Kaip katalikų teologas, vyskupas ir kardinolas esu absoliučiai popiežiaus, popiežystės institucijos pusėje. Tačiau tai nereiškia, kad turiu pateisinti viską, kas vyksta, nes praeityje kai kurie didieji teologai, pavyzdžiui, šventasis Augustinas, kritikavo kai kuriuos to meto popiežių veiksmus ir žodžius. Ne popiežiaus garbinimas daro popiežystę didingą Bažnyčioje”.
Interviu metu Vokietijos kardinolas pabrėžia daug kartų, kad niekas negali pakeisti mūsų katalikų tikėjimo doktrinos, kuri sako, jog homoseksualus elgesys yra sunki nuodėmė.
„Visos seksualumo formos už teisėtos santuokos ribų yra sunki nuodėmė. Tėvas Martinas negali to pakeisti visomis savo politinėmis akcijomis, tinklais ir visa savo propaganda. Tai, ką jis daro, yra erezija, absoliuti erezija. Niekas negali jos pateisinti. Ir jis negali pasiteisinti tik tuo, kad atlieka pastoracinį darbą su LGBT asmenimis. Niekas nėra taip arti šių žmonių kaip Jėzus Kristus, kuris atidavė savo gyvybę už visus.
Tačiau tai nebuvo nuodėmės pateisinimas, o proga nusidėjėliams atsiversti. Ir niekas negali pasakyti: „Aš turiu polinkį į poliamoriją” arba pasakyti: „Aš myliu ne vieną moterį, bet penkias”. Tai nėra pateisinimas. Tai yra tikrosios santuokos prasmės versija. Tiesos nepakeisi, ir jie negali priversti mūsų nutilti”, – sako G. Mülleris.
Jis nepalaiko J. Martino: „Tai visiškai neteisinga ir klaidina žmones. Savo idėjomis jis kelia pavojų žmonių išgelbėjimui. Mes negalime diegti neteisingų idėjų ir tiesiog klaidinti žmonių pagal šią LGBT propagandos ideologiją. Mes esame Katalikų Bažnyčia, o Jėzus Kristus, Bažnyčios galva, yra visų gerasis ganytojas. Ir manau, kad ši ideologija tik piktnaudžiauja šiais žmonėmis su jų turimomis asmeninėmis istorijomis. Geriau parodyti nusidėjėliui gerąjį atsivertimo kelią”.
